Iš visų euro zonai priklausančių ES šalių finansų krizę sunkiausiai pergyveno Graikija. Šiuo metu Atėnuose įsitvirtinusi valdančioji koalicija, į kurią įeina kraštutinės kairės partija „Syriza“ ir kraštutinės dešinės populistinė partija „Nepriklausomi graikai“. Abi šios politinės jėgos pateko į valdžią po per šalį nuvilnijusių protestų prieš antikrizinę politiką, vykdytą nuo 2010 m.
Trečią vietą praėjusiais metais vykusiose Graikijos parlamento rinkimuose laimėjo neonacių partija „Auksinė aušra“.
Trys Vokietijos ekonomistai, Manuelis Funke, Moritzas Schularickas ir Christophas Trebeschas, neseniai publikavo savo tyrimą, kuriame paaiškino ryšį tarp ekonominių sukrėtimų ir politinių rinkimų rezultatų. Tyrimui atlikti buvo nuspręsta išanalizuoti daugiau nei 800 parlamento ir prezidentų rinkimų 20 Vakarų šalių per 140 metų – nuo 1870 iki 2014 m.
Ekonomistai tvirtina, kad finansinės krizės veda į didelį politinį nestabilumą ir valstybinius perversmus, skirtingai nei kiti ekonominio nuosmukio laikotarpiai, kuriuos lėmė gamtinės nelaimės, karas ar didelės katastrofos.
Tokia susiklosčiusia padėtimi visada pasinaudoja kraštutinės dešinės partijos – tai buvo matoma tiek prieš, tiek po Antrojo pasaulinio karo.
Vokietijos mokslininkų aptartame laikotarpyje matoma, kad visose tirtose šalyse parama tokioms partijoms išaugdavo 30 proc. praėjus penkeriems metams po finansinės krizės.
Pažymima, kad populistinių kraštutinės dešinės partijų sėkmė pokriziniais metais visada būna didesnė nei atvirai fašistinių ir nacistinių partijų.
Be to, pastebėta, kad ekonomiškai nestabiliu laikotarpiu, kurį lėmė finansinės krizės, kraštutinės kairės partijų palaikymas išauga ne taip smarkiai, lyginant jas su dešiniaisiais populistais.
Šią tendenciją patvirtina ir neseni įvykiai euro zonoje. Tik Graikijos „Syriza“ ir Ispanijos „Podemos“ tapo vienintelėmis į valdžią euro zonos šalyse patekusiomis kraštutinės kairės partijomis.
