„Naujasis finansinio raštingumo planas pirmą kartą apima ne tik visuomenės grupes, bet ir smulkiojo bei vidutinio verslo įmones. Didesnis dėmesys būtent joms užtikrins geresnes finansavimosi, verslo plėtros ir augimo galimybes.
Atsižvelgiant į visuomenės grupių poreikius, plane numatyti konkretūs artimiausių penkerių metų veiksmai tiek vaikų ir jaunimo, tiek ir suaugusiųjų švietimui, aiškūs ir pamatuojami pasiekto rezultato vertinimo rodikliai bei už jų pasiekimą atsakingos institucijos“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros (EBPO) atliekamas tarptautinis penkiolikmečių tyrimas PISA, kuriame Lietuva dalyvavo 2018 m., parodė, jog 14,2 proc. penkiolikmečių nepasiekė 2 finansinio raštingumo lygmens – jaunuoliai galėjo įvardinti pagrindinius finansinius terminus ir produktus, bet žinių lygis buvo žemas.
Tyrimas taip pat parodė didelius merginų ir vaikinų, žemos ir aukštos socialinės, ekonominės, kultūrinės mokinių padėties, miesto ir regionų mokyklose besimokančiųjų žinių skirtumus.
Suaugusiųjų finansinio raštingumo tyrimas, 2023 m. organizuotas EBPO, parodė, jog visuomenės žinių lygis siekė 56 balus iš 100 ir buvo žemesnis nei EBPO šalių vidurkis, siekiantis 60 balų. Atlikto tyrimo rezultatai taip pat parodė, jog moterų finansinio raštingumo lygis yra šiek tiek mažesnis nei vyrų, o suaugusieji, pasiekę minimalų finansinio raštingumo lygį – pasiekia reikšmingai aukštesnės finansinės gerovės ir atsparumo rodiklių.
Kartu 2021 m. Lietuvos Bankas ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, siekdama išsiaiškinti smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) prieigos prie finansavimo šaltinių galimybes, atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, jog mažesniam tokio verslo finansavimo prieinamumui turi įmonių finansinio raštingumo, atskaitomybės ir informacijos stygius.
2024–2028 m. finansinio raštingumo planas – Finansų ministerijos, vadovavusios plano rengimui bei įvairių institucijų, nevyriausybinių ir aukštojo mokslo organizacijų bendro darbo rezultatas, kuriame 13 prioritetų ir 56 konkretūs veiksmai geresniam šalies jaunimo, suaugusiųjų bei SVV naudai.
Be konkrečių priemonių tikslinėms grupėms plane Finansų ministerija įsipareigoja 2024 m. II ketvirtyje sudaryti Finansinio raštingumo tarybą, kuri prižiūrės plano įgyvendinimo pažangą bei iki 2026 m. II ketv. sukurti bendrą interneto svetainę, kurioje būtų skelbiama visa finansinio raštingumo ir verslumo turinio informacija.
Daugiau galimybių smulkiam ir vidutiniam verslui
Geresnis finansinių reikalų išmanymas smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams padės atrasti naujų galimybių ir priimti tvarius sprendimus visuose įmonių gyvavimo etapuose. Siekiant stiprinti SVV vadovų priimamų sprendimų kokybę visuose įmonės gyvavimo cikluose, užtikrinant tolimesnę plėtrą ir pelningumą, nuo 180 tūkst. papildomai mokymuose dalyvausiančių 2026 m. siekiama plėstis iki 220 tūkst. mokymuose dalyvavusių įmonių vadovų.
Didesnis SVV vadovų supratimas apie finansus didina tokių įmonių galimybes gauti finansavimą, įskaitant ir alternatyvų. Duomenys rodo, jog 2023 m. tokia galimybe naudojosi 34 proc. SVV, siekiama, kad 2027 m. šis skaičius būtų 60 proc.
Taip pat, siekiant automatizuoti SVV įmonių buhalterinę apskaitą ir palengvinti mokesčių mokėjimą, planuojama didinti smulkiojo verslininko sąskaitos naudotojų skaičių iki 60 proc. 2028 m.
Suaugusiesiems – saugumas priimant finansinius sprendimus
Finansų ministrės pasirašytame 2024–2028 m. plane taip pat siekiama, kad Lietuvos gyventojai išmoktų racionaliai planuoti ir valdyti asmenines lėšas, įgytų daugiau žinių apie taupymą, investavimą, draudimo ir kitas finansines paslaugas.
Bendras gebėjimas susigaudyti finansinių produktų ir paslaugų rinkoje, be tiesioginių naudų, didina visuomenės verslumą ir atsparumą. Plano priemonėmis ketinama pasiekti, jog 2025 m. suaugusiųjų finansinio raštingumo lygmuo būtų 60 balų, o 2027 m. – 90 balų.
Taip pat planuojama stiprinti suaugusiųjų įgūdžius asmeninių finansų planavimo ir valdymo srityse, skatinant naudotis jau parengtomis finansinio švietimo priemonėmis: 2026 m. siekiama 15 proc. suaugusiųjų, 2028 m. – 30 proc.
Formuojant teigiamą visuomenės požiūrį į finansinius, įskaitant žaliuosius, produktus, numatoma nuolat didinti šios temos aktualumą žiniasklaidos priemonėse.
Ne mažiau svarbu yra didinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Planas numato, kad atpažinusių finansinius sukčius suaugusiųjų gyventojų skaičius 2027 metais pasiektų 95 procentus.
Vaikams ir jaunimui – verslumo įgūdžiai
Kadangi finansinio raštingumo mokomasi visą gyvenimą nuolat kintančioje aplinkoje, itin svarbi kryptis – vaikų ir jaunimo mokymasis. 2024–2028 metų visuomenės finansinio švietimo veiksmų plane siekiama gerinti vaikų ir jaunimo finansinio raštingumo ir verslumo kompetencijas, padėti įgyti jiems reikalingų įgūdžių tolimesniems sprendimams gyvenime priimti. Siekiama ir konkretaus rodiklio – nacionalinėje apklausoje dalyvavusių ir 2 finansinio raštingumo lygio nepasiekusių jaunuolių dalis būtų ne didesnė nei 10 proc.
Vaikus ir jaunimą mokantiems pedagogams taip pat numatytos priemonės, tarp kurių – ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos rengimas, finansinio raštingumo ir verslumo ugdymas nuo priešmokyklinės iki 12 klasės, metodinių priemonių parengimas ir sklaida, modernių švietimo priemonių ir virtualios realybės patirčių taikymas.
Siekiama, jog iki 2028 m. būtų 1000 pedagogų, dalyvavusių finansinio raštingumo ir verslumo kvalifikacijos tobulinimo programoje bei švietimo įstaigų, dalyvavusių nevyriausybinių organizacijų programose: 2025 m. – 70 proc., 2028 m. – 100 proc.
Visuomenės finansinio švietimo veiksmų planas pasirašytas finansų ministrės G.Skaistės įsigalioja iš karto.
