Štai Rusija praėjusią savaitę vėl sumažino bazinę palūkanų normą, šį kartą iki 12 proc., o tai reikš tik dar labiau augančią infliaciją.
Štai Rusija praėjusią savaitę vėl sumažino bazinę palūkanų normą, šį kartą iki 12 proc., o tai reikš tik dar labiau augančią infliaciją.
Vakarų šalims įvedus sankcijas Kremliui ir pasaulinėse rinkose sumažėjus naftos kainoms Maskva pradėjo nerimauti dėl kapitalo nutekėjimo iš šalies.
Finansų ekspertai perspėja, kad Brazilija ir Rusija turi dėti gerokai daugiau pastangų, norėdamos įkvėpti pasitikėjimo tiek vietos, tiek užsienio investuotojams.
Tuo tarpu trumpalaikis augimas, kurį sukelia infliacija, sunaikins bet kokias šių šalių ūkių tvaraus augimo viltis.
Kovo mėnesio duomenimis, per metus Brazilijoje vartotojų prekių indeksas išaugo net 8,13 proc., o tai gerokai viršijo šalies centrinio banko nustatytą 6,5 proc. ribą.
Dėl to reikėtų kaltinti Brazilijos valdžios vykdytą ūkio skatinimo programą, pagal kurią į šalies ūkį buvo investuotos milžiniškos pinigų sumos. Maža to, ši Pietų Amerikos valstybė stengėsi išlaikyti savo valiutą realą kiek įmanoma silpnesnį.
Šiuo metu itin nepopuliari Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff spaudžia jai nepalankų šalies parlamentą, siekdama pagaliau užkirsti kelią neatsakingai šalies fiskalinei politikai.
Nors Rusijos centrinis bankas šiuo metu tikina, kad bazinės palūkanų normos sumažinimas yra nežymus, tačiau toks žingsnis rodo, jog Maskva teikia pirmenybę trumpalaikiam ekonomikos augimui ir negalvoja apie infliacijos pavojų.
2014 m. gruodį, kuomet rublis smarkiai nuvertėjo, palūkanų norma Rusijoje buvo pakelta iki 17 proc. tam, kad būtų sulaikytas kapitalo nutekėjimas.
2014 m. gruodį, kuomet rublis smarkiai nuvertėjo, palūkanų norma Rusijoje buvo pakelta iki 17 proc. tam, kad būtų sulaikytas kapitalo nutekėjimas.
Dabar, kuomet nacionalinės Rusijos valiutos vertė stiprėja, o naftos kainos stabilizavosi, tiek šalies vyriausybė, tiek centrinis bankas aiškina, kad krizė baigėsi ir metas sumažinti palūkanų normą.
Be to, Rusija siekia susilpninti rublį, norėdama atkurti savo eksporto konkurencingumą. Tačiau Maskva ignoruoja grėsmingai didėjančią infliaciją, kuri išaugo nuo 6,9 proc. 2014 m. kovą iki 16,9 proc. 2015 m. kovą.
„Rusijai niekada nerūpėjo infliacija, o tik augimas“, – teigė „Standard Bank“ Londono skyriaus rinkų analitikas Timothy Ashas. „Centrinis Rusijos bankas dabar yra labiau politizuotas, negu bet kada anksčiau. Jis daro tai, ko vyriausybė nori, kad jis darytų“, – pridūrė T.Ashas.
„Centrinis Rusijos bankas dabar yra labiau politizuotas, negu bet kada anksčiau. Jis daro tai, ko vyriausybė nori, kad jis darytų“, – pridūrė T.Ashas.
Jeigu Rusijos centrinis bankas būtų labiau nepriklausomas, jis su nerimu stebėtų kainų tendencijas šalyje.
Sankcijų iškankintoje Rusijos rinkoje pastaruoju metu itin sumažėjo pasiūla ir dėl to kainos smarkiai šoktelėjo.
Ir nors rublio vertė auga, tačiau ji iki šiol yra 35 proc. mažesnė, negu prieš 10 mėnesių.
Maža to, naftos kainos tarptautinėje rinkoje vis dar yra dviem trečdaliais mažesnės negu 2014 m. buvusio piko metu. Dėl šios priežasties Rusijoje vis dar išlieka aukštas nedarbo lygis, o šalies ūkį yra apėmusi stagnacija ir nuolatinė infliacija.
Nors Rusijos prezidentas kol kas ir gali mėgautis didele visuomenės parama, tačiau jis nėra pajėgus pakeisti Maskvai nepalankių ekonomikos dėsnių.
