Pasak jos, karantino iššūkiai daugeliui iš naujo priminė, kad finansų valdymas ir taupymas – svarbu ir aktualu, kad į tai reiktų atkreipti dėmesį. Pandemijos situacija priminė, jog nereikia pamiršti taupyti – juk niekada nežinai, kada į duris gali nelauktai pasibelsti krizė.
„Apklausos parodė, kad ne tokia didelė žmonių dalis turi sukaupę pakankamą finansinį rezervą, nemažai žmonių išvis neturi jokių santaupų, o maždaug 1-3 mėnesių vidutinę išlaidų dydžio sumą turi sukaupę apie 58 proc. žmonių. Tai tikrai nėra geras ir siektinas rezultatas“, – 15min kalbėjo J.Bagdanavičiūtė.
Kita vertus, ji pripažįsta, kad sutaupyti didelę sumą pinigų užtrunka, todėl jei karantino pamokas išmoksime ir žengsime bent jau pirmą žingsnį taupymo link, vėliau bus lengviau žengti ir antrą, trečią žingsnius bei sukaupti rekomenduojamą 3-6 mėnesių finansinį rezervą vidutinių išlaidų dydžiui.
Pradedantiems taupyti J.Bagdanavičiūtė pataria pirmiausia negalvoti apie taupymą kaip apie nemalonų, gąsdinantį dalykų, verčiantį atsisakyti kažko, kas teikia malonumą – tokiu atveju esą kaupti sankaupas bus gerokai sudėtingiau. „Taupymas gali būti ir labai malonus, kūrybiškas procesas. Pradėti lengviausia tuomet, kai turi tikslą – tai galėtų būti startinis taškas, o jau priklausomai nuo tikslo, galima pasirinkti skirtingus taupymo būdus“, – sakė ji.
Jei taupymo tikslas ilgalaikis, verta pasidomėti investiciniu, gyvybės draudimu, skirtingomis pensijų pakopomis, jei norima sukaupti savarankiškai vaikų gyvenimo pradžiai – ekspertė rekomenduoja kaupti saugų vaiko fondą; o jei tikslai trumpalaikiai – puikiai tiks taupymas banko sąskaitoje.
„Pradėti taupyti reikia šiandien, ne mėnesio pabaigoje. Tik gavus pajamas vertėtų iškart atsidėti bent jau 10 proc. taupymui. Nereikia daryti kažkokių drastiškų sprendimų ir atsidėti 50 proc. – tai tikrai nesuteiks mums džiaugsmo ir laimės, ir bus galvos skausmas, kaip su likusiais finansais susitvarkyti įsipareigojimus, todėl 10 proc. bent pradžiai yra gerai“, – kalbėjo „Swedbank“ atstovė.
Turintiems daugiau taupymo patirties, J.Bagdanavičiūtė siūlo 50-30-20 modelį, kai 50 proc. pajamų išleidžiama būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – laisvalaikiui ir likę 20 proc. lieka investavimui, kaupimui, taupymui.
Pašnekovės teigimu, šiandien galima rasti įvairių programėlių, kurių pagalba galima sekti savo biudžetą, tokių priemonių, kaip e-taupyklė, tai toks nematomas taupymas, kai pirkinių suma suapvalinama ir likę centai atsiduria kaupiamojoje sąskaitoje.
„Biudžeto higiena padės susidaryti aiškų vaizdą, kur išleidžiame pinigus – galbūt dalį jų galime skirti taupymui“, – svarstė J.Bagdanavičiūtė. Pasak jos, geri finansiniai įpročiai atsiranda tuomet, kai yra aiškus tikslas, drausmė ir griežtesnis finansų valdymas.
Visą pokalbį su Justina žiūrėkite čia:
