„Finansų institucijos negalėdamos dalintis duomenimis ir informacija tarp pinigų plovimo prevenciją vykdančių institucijų, kasdien turi iš naujo savarankiškai išrasti ratą – rinkti ir apdoroti informaciją, jau apdorotą kitų. Apsikeitimas informacija tarp institucijų leistų keistis duomenimis, tad atkirtį nusikaltėliams galėtume suduoti kur kas greičiau“, – sako E.Vytuvis, šia ir kitomis temomis praeitą savaitę diskutavęs nuotolinėje finansinių nusikaltimų ekspertų konferencijoje „FinCrime experts meetup“, organizuotoje PPPKC ir partnerių iš Latvijos bei Skandinavijos.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovas pabrėžia, jog pirmiausiai turime siekti, kad keitimas duomenimis būtų galimas tarp Lietuvoje veikiančių finansų institucijų, antras žingsnis – pradėti apsikeitimą informacija Europos Sąjungos mastu. Finansiniai sukčiai naudojasi esamomis aplinkybėmis – jiems negalioja valstybių sienos, o informacija jie gali keistis be jokių apribojimų, todėl įgyti pranašumą kovoje su finansiniais nusikaltimais galima tikėtis tik pradėjus apsikeitimą duomenimis.
Ar suderinami BDAR ir kovos su finansiniais nusikaltėliais tikslai?
Konferencijos „FinCrime experts meetup“ metu, duomenų saugumo ekspertai kvietė pinigų plovimo prevencijos ir finansinių nusikaltimų ekspertus dalintis savo šalių patirtimi bei diskutuoti apie BDAR ir ieškoti būdų bendradarbiauti.
„Tiek BDAR, tiek pinigų plovimo prevencijos ekspertų tikslas vieningas – užtikrinti visuomenės saugumą ir atsparumą nusikalstamumui. BDAR jokiu būdu nevaržo duomenų judėjimo, tačiau šis judėjimas turi vykti laikantis griežtų ir pagrįstų taisyklių. Dėl to, pamatinės užduotys mums, finansinių nusikaltimų prevencijos ekspertams, yra įgalinti turimas technologijas, išmokti geriau prisitaikyti ir dar intensyviau bendradarbiauti su kitomis institucijomis“, – sako E.Vytuvis.
Pasak jo, duomenų judėjimas turi būti teisėtas, pagrįstas ir proporcingas, tad pamatinis argumentas tam – viešasis interesas, Lietuvos finansinės sistemos ir ypatingai visuomenės saugumas. Atsižvelgiant į finansinių nusikaltimų greitį ir pobūdį, privalome turėti galimybę kovoti nebe su finansinių nusikaltimų padariniais, o užkardyti jiems kelią.
Finansinių nusikaltimų daroma žala vien Lietuvoje pernai viršijo 10 mln. eurų.
Nėra universalaus sprendimo tinkančio visoms šalims
„Ieškodami sisteminio sprendimo, tinkančio visoms ES valstybėms priėjome išvados, kad ES gyvena per daug skirtingos visuomenės, pasižyminčios skirtingu jautrumu duomenų apsaugos klausimui. Dėl to, kuriame sistemą, kurią galima adaptuoti, atliepiant kiekvienos valstybės poreikius“, – sako E.Vytuvis.
Pasak jo, jau yra pavyzdžių Didžiojoje Britanijoje, kur asmenys susiduria su didelėmis problemomis mėgindami atsidaryti sąskaitą bankuose dėl to, kad buvo susieti su sukčiavimo schemomis.
„Kadangi bankai keičiasi duomenimis, vienas bankas atpažinęs sukčių, turi galimybę informuoti kitas finansines institucijas apie įtartiną asmenį ir taip užkardyti tolimesnį sukčiavimą“, – sako E.Vytuvis.
Ekspertas paaiškina, kad pateikto pavyzdžio poveikis daugialypis: suardomos sukčių organizacijų schemos, ilgalaikėmis pasekmėmis atbaidomi svarstantys pradėti sukčiauti, padedama greičiau identifikuoti naujas schemas ir kurti nusikaltėlių profilius, taupyti teisėsaugos institucijų laiką.
Praeitą savaitę įvyko PPPKC organizuota konferencija „FinCrime experts meetup“, kurioje dalyvavo virš 200 specialistų iš Didžiosios Britanijos, Skandinavijos, Baltijos šalių. Konferencijos metu ekspertai diskutavo informacijos dalybos tarp privačių institucijų tema, sprendė balanso tarp pinigų plovimo prevencijos priemonių ir BDAR taisyklių radimo problemą, aptarė dalijimosi informacija valstybiniu mastu tinklų kūrimo iššūkius bei dalinosi praktiškais pavyzdžiais laimėjimų, kuriuos įgytų finansinės institucijos keisdamosi informacija.
