„Su žmonėmis kalbu apie naudą – finansinį saugumą ir stabilumą, kurį pajuntame tik tuomet, kai kas nors nutinka. Ne reklama, o įsisąmoninta reali nauda lemia, kad žmogus ne tik sudaro gyvybės draudimo sutartį, bet ir jaučiasi gerai ją turėdamas“, – sako L.Jankevičienė.
Išmoka padėjo užkirsti kelią didesnei bėdai
Finansų konsultantės teigimu, žmonės geriausiai junta gyvybės draudimo prasmę, kai sutartis atitinka jų gyvenimo situacijas ir poreikius. Tarkim, vyresniems klientams, neturintiems išlaikytinių ar finansinių įsipareigojimų, arba jauniems žmonėms, kurie dar nėra sukūrę šeimos, būna aktualiau kalbėtis apie papildomas gyvybės draudimo apsaugas, jeigu susirgtų kritine liga ar patirtų traumą, arba apie kaupimą ateičiai per gyvybės draudimą, tačiau jiems galbūt nebus aktuali didelė gyvybės draudimo suma mirties atveju.
Kalbėdama apie gyvybės draudimo naudą, L.Jankevičienė prisimena tikrą atvejį iš savo praktikos. Kartą su vienu ilgamečiu klientu, peržiūrėję sutartį, nutarė padidinti draudimo sumas kritinių ligų atveju, kurios dėl infliacijos per ilgą laiką buvo nuvertėjusios, palyginti su verte sutarties sudarymo metu. Po kurio laiko klientas apsigalvojo ir informavo, jog didesnę įmokos dalį mieliau skirtų investavimui, o ne didesnei apsaugai kritinių ligų atveju, mat jautėsi visiškai sveikas.
Tačiau tąkart susitikti ir vėl pakoreguoti sutarties nepavyko, o po kelių savaičių Laura sužinojo, kad klientui diagnozuota onkologinė liga. Laimingai susidėliojo, jog tuo metu nebuvo atsisakyta didesnės draudimo sumos kritinių ligų atveju, ir tai labai palengvino šeimos situaciją, sudarė galimybę gydytis pas geriausius specialistus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje bei užkirsti kelią didesnei bėdai.
Jeigu klientas dvejoja dėl gyvybės draudimo sutarties argumentuodamas žodžiu „neapsimoka“, L.Jankevičienė užduoda paprastą klausimą.
„O jeigu susirgtumėte kritine liga arba patirtumėte didelę traumą? Galbūt vis dėlto verčiau turėti draudimo apsaugą, jaustis saugiam ir būti sveikam?“ – klausia ji.
Investuoti tampa madinga
„Nėra vieno gyvybės draudimo produkto, kuris tiktų visiems. Su klientu išanalizuojame poreikius, sudėliojame prioritetus ir parenkame gyvybės draudimą atsižvelgdami į amžių, pajamas, gyvenimo būdą“, – kalba L.Jankevičienė.
Pašnekovės teigimu, konsultuotis su finansų konsultantais svarbu ir todėl, kad kartais tik pildydami poreikių anketas klientai patys supranta, kas iš tiesų jiems svarbiausia vienu ar kitu gyvenimo etapu.
„Tarkime, žmogus ateina norėdamas kaupti pensijai, tačiau iš anketoje pateikiamos informacijos aiškiai matyti, kad jam svarbiausia turėti apsaugą nuo kritinių ligų arba, jeigu turi mažų vaikų ir yra pagrindinis pinigų nešėjas į šeimą, reikia gyvybės draudimo mirties atveju“, – sako ji.
L.Jankevičienė džiaugiasi dėl klientų, kurie yra sąmoningi ir finansiškai raštingi, skiria pinigų ir draudimo apsaugoms, ir kaupimui. Ypač išsiskiria jauni žmonės, kuriems investavimas tampa savotišku mados reikalu. Tuo tarpu vyresniųjų atmintyje tebėra senų laikų patirčių, kai visi nešdavo pinigus į vieną taupomąją kasą, ir pinigai joje gulėdavo neinvestuojami. Tokiais atvejais tenka aiškinti apie pinigų įdarbinimą siekiant, kad jų „nesuvalgytų“ infliacija.
Pasak finansų konsultantės, kai kurių žmonių, rodos, nepajudinamos nuostatos pasikeičia sudėliojus finansinį planą.
„Viena klientė atėjo paklausiusi pažįstamų rekomendacijos, nors, jos žodžiais tariant, buvo 90 proc. įsitikinusi, kad jokio gyvybės draudimo nereikia. Bet, sudėliojus finansinį planą, moteris nutarė sudaryti kaupimo sutartis sau ir vyrui“, – prisimena L. Jankevičienė.
Galvojant apie ateitį reikia skaičiuoti
L.Jankevičienė pirmiausia pataria pasirūpinti bent 6 mėnesių būtinųjų išlaidų sumos finansine pagalve. Tuo tarpu gyvybės draudimo suma mirties atveju turėtų būti kur kas didesnė ir padengti šeimos 4 ar 5 metų būtinąsias išlaidas.
„Suskaičiuokite, kiek pinigų jūsų šeima išleidžia per mėnesį būtinosioms išlaidoms. Tarkime, tai yra 800 eurų – šitą sumą patariu dauginti iš 12 mėnesių ir po to iš 4 ir 5 metų. Ir čia mes nekalbame apie įsipareigojimus ar paskolas – tai yra pinigai tik būtinosioms išlaidoms, pragyvenimui, kad šeima nepatirtų šoko netekusi pagrindinio maitintojo. Kodėl tiek daug? Todėl, kad, netekus pagrindinio maitintojo, šeima atsistoja ant kojų tik per kokius 4 ar 5 metus“, – sako ji.
Ir dar, pasak L.Jankevičienės, svarbu negyventi tik šia diena įsivaizduojant, kad pensija neateis. Apie senatvę galvojant taip pat reikia skaičiuoti.
„Vis dar pasitaiko žmonių, kurie senatvėje tikisi gyventi iš senatvės pensijos. Jie net neįsivaizduoja, kad „Sodros“ pensija sieks vos 37 proc. jų buvusio atlyginimo, o likusią dalį žmogui teks sukaupti pačiam“, – kalba L.Jankevičienė.
