Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlys bankų solidarumo įnašą

G.Skaistė ir G.Šimkus vasarį pranešė, kad komerciniai bankai šiemet gali uždirbti apie milijardą eurų – apie 2,5-3 kartus daugiau nei įprastai, todėl gali būti svarstoma galimybė tokį disbalansą išspręsti fiskalinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, solidarumo įnašu, papildomas valstybės pajamas skiriant krašto apsaugai.

Finansų ministrės teigimu, dėl karo Ukrainoje, atsako į jį, pandemijos ir kitų priežasčių augantys bankų pelnai gali būti netikėti ir patiems bankams – tokie pelnai nepriklauso nuo jų priimtų verslo sprendimų, o labiausiai – nuo Europos Centrinio Banko didinamų bazinių palūkanų normų.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė yra sakiusi, kad siūlymas laikinai papildomai apmokestinti dėl augančių palūkanų komercinių bankų uždirbamą itin didelį pelną yra sveikintinas. Ji teigiamai vertina ir Finansų ministerijos siūlymą iš solidarumo įnašo gautas lėšas būtų galima panaudoti valstybės tikslams, pavyzdžiui, gynybai.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė anksčiau sakė, kad kalbėti apie šių metų bankų pelnus dar anksti, nes įvairūs geopolitiniai bei makroekonominiai veiksniai gali paveikti konkrečias ekonomikos sritis.

Socialdemokratai Gintautas Paluckas ir Rasa Budbergytė yra įregistravę Pelno mokesčio įstatymo pataisą – dabartinį papildomą 5 proc. pelno mokestį bankams ir kredito įstaigoms, kai jų pelnas viršija 2 mln. eurų, jie siūlo padidinti iki 15 procentų. Tokiu būdu bankams šiuo metu taikomas 20 proc. tarifas (15 proc. įprastas ir 5 proc. papildomas) padidėtų iki 30 procentų.

Visi Lietuvoje veikiantys bankai per devynis praėjusių metų mėnesius uždirbo 343,4 mln. eurų bendro grynojo pelno – 38,9 proc. daugiau negu 2021 metais tuo pat laiku.