Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, paketu savivaldai būtų suteikiama daugiau galimybių skolintis, įgyvendinant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos projektus, kuriems reikalingas savivaldybių prisidėjimas. Plečiant savivaldos galimybes skolintis, siūlomas ir tvarus pajamų šaltinis – nekilnojamo turto mokestis, iš kurio gautos pajamos keliautų tiesiai į savivaldybių biudžetus.
„Šiuo metu galiojantis nekilnojamo turto mokestis skaičiuojamas sumuojant visą žmogaus turimą turtą ir pagal susumuotą vertę, tenkančią vienam bendrasavininkui, taikomas nustatytas tarifas. Mūsų siūlymas – taikyti mokestį kiekvienam nekilnojamo turto objektui ir pajamas atiduoti savivaldai, kuri geriausiai žino, ko reikia vietos žmonėms: geresnės infrastruktūros, parkų, ar bendruomenėms svarbių viešųjų paslaugų ir projektų, – pažymėjo finansų ministrė. – Matome, kad visuomenėje kilo aktualios diskusijos, į jas noriai įsitraukia įvairūs ekspertai, politikai, suinteresuotos grupės, todėl paketo projekto derinimą pratęsiame iki birželio pabaigos. Kviečiu visus išsamiau susipažinti ir atsiųsti pasiūlymus, kaip būtų galima patobulinti esamą projektą“, – pažymėjo finansų ministrė.
Pasak ministrės, turint omenyje didelį neapibrėžtumą ir dinamišką ekonominę situaciją, jei būtų priimtas naujasis savivaldos projektų finansavimo šaltinis – vakarietiškas nekilnojamo turto mokesčio modelis – gyventojai tik 2025 m. pradėtų mokėti už turimą nekilnojamąjį turtą.
-
NT mokestis: kaip masinis vertinimas skiriasi nuo rinkos vertės ir kiek mokėtų skirtingo turto gyventojai?
-
Robertas Petrauskas apie gimtąjį miestą: „Nėra kitos vietos Žemėje, kur vėjas taip išpučia galvą“
-
Finansų viceministrė: „Turime sutelkti pakankamus resursus energetiniam persiorientavimui visos ES mastu“
Susipažinti su Finansų ministerijos projektu ir rasti atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus galite čia: Savivaldos finansinio savarankiškumo didinimo paketas
