Ministerija Vyriausybei siūlo nepritarti tokiai Pelno mokesčio įstatymo pataisai, nes valstybės biudžeto pajamos tokiu atveju sumažėtų daugiau kaip 174 mln. eurų – tai neleistų užtikrinti valstybės strateginių projektų ir struktūrinių reformų finansavimo, be to, didžiąją dalį pelno mokesčio sumoka keliose savivaldybėse registruotos įmonės.
Be to, anot ministerijos, įmonė gali būti įregistravusi savo buveinę vienoje savivaldybėje, tačiau veikti kitur.
Teigiama, kad net apie 55 proc. viso pelno mokesčio sumoka Vilniuje, apie 13 proc. – Kaune, apie 6 proc. – Klaipėdoje registruos įmonės. Iš rajonų savivaldybių apie 2,5 proc. pelno mokesčio sumoka Vilniaus, 2 proc. – Kauno, 1,7 proc. – Mažeikių, 1,5 proc – Klaipėdos rajonų įmonės.
Finansų ministerijos teigimu, šiuo metu planuojama savivaldybėms paskirstomą gyventojų pajamų mokesčio dalį susieti su patikslintais socialiniais ekonominiais rodikliais, kurie skatintų savivaldybes kurti darbo vietas ir pritraukti investicijų, taip pat skatintų ekonomikos augimą regionuose.
Pelno mokesčio įstatymo pataisą Seime registravo „tvarkiečiai“ Kęstutis Bartkevičius, Remigijus Žemaitaitis, Algimantas Dumbrava, liberalas Simonas Gentvilas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausanti Rita Tamašunienė, konservatorius Mykolas Majauskas, socialdarbietis Artūras Skardžius ir mišri Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys.
Anot pataisos rengėjų, dabartinė savivaldybių biudžetų tvarka nemotyvuoja savivaldybių skatinti verslumą, kurti naujas darbo vietas, imtis investicijų pritraukimo, todėl tik 28 proc. tiesioginių užsienio investicijų projektų įsikūrė už Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos ribų. Parlamentarų teigimu, siūlomas pakeitimas leistų pritraukti į regionus privataus kapitalo ir tiesioginių užsienio investicijų, atsirastų daugiau geriau apmokamų darbo vietų, mažėtų nedarbas ir savivaldybės galėtų pritraukti emigravusius talentus.
