Pelno mokesčio pataisą, kuria siūloma 80 proc. šio mokesčio pervesti į valstybės biudžetą, o likusią dalį – į savivaldybių, dar 2021 metų vasarį įregistravo socialdemokratų, „valstiečių“ frakcijų ir demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai.
Finansų ministerija sako, kad įmonės veikla paprastai peržengia vienos savivaldybės ar valstybės teritoriją.
„Jų (įmonių – BNS) veikla, ypač skaitmenėjančios ekonomikos sąlygomis, paprastai neapsiriboja vienos savivaldybės ar vienos valstybės teritorija, o kartais, kai veikla vykdoma nuotoliniu būdu, iš viso neturi apibrėžtos veiklos vietos“, – teigiama ministerijos rašte.
Taip pat pabrėžiama, kad pelno mokesčio skaidymas pagal veiklos vietą reikalautų papildomų duomenų registravimo, o tai didintų administracinę naštą tiek mokesčių mokėtojui, tiek administratoriui.
Ministerijos teigimu, jei nauja tvarka būtų priimta, pagal planuojamas šių metų pelno mokesčio pajamas jos sumažėtų daugiau kaip 333 mln. eurų.
Finansų ministerija taip pat akcentuoja, kad nauja tvarka neigiamai paveiktų jau prisiimtus valstybės įsipareigojimus, įskaitant kompensacijas vartotojams už elektrą ir dujas bei pagalbą Ukrainai.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo įvertinti ir kitų pajamų šaltinių, pavyzdžiui, pridėtinės vertės, nekilnojamo turto mokesčių perskirstymo galimybes. Pasak Finansų ministerijos, iš nekilnojamojo turto mokesčio savivaldos biudžetai pasipildytų nuo 18 mln. iki 103 mln. eurų.
Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovė Roma Žakaitienė teigia, kad dalis apklaustų savivaldybių pritaria Vyriausybės nutarimo projektui, nes nesitiki, kad tai turėtų esminės įtakos jų biudžetams.
Asociacija siūlo svarstyti galimybę 20 proc. pelno mokesčio skirti ne į savivaldybės, kurioje veikia įmonė, biudžetą, bet į vieną atskirą valstybės iždo sąskaitą, o iš šio „bendro katilo“ lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal rodiklius, vertinant jų rezultatus gerinant verslo plėtros sąlygas.
Pelno mokesčio pataisą siūlo socialdemokratai Eugenijus Sabutis, Gintautas Paluckas, Kęstutis Vilkauskas, Vidmantas Kanopa, Liudas Jonaitis ir Vilija Targamadzė, „valstietės“ Guoda Burokienė ir Ligita Girskienė, taip pat demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė. Pataisos Seimui buvo pateiktos dar 2021 metų gegužę.
