„Lietuvoje pastaruoju metu pakankamai sparčiai augant darbo užmokesčiui, alkoholio ir tabako produktų kiekis, kurį gali nusipirkti už vidutinį atlyginimą, yra didesnis, nes, matyt, atlyginimai augo sparčiau nei šių produktų kainos.
Tad norime užtikrinti, kad augant įperkamumui neaugtų vartojimas, kad akcizo dalis kainoje nemažėtų. Taip prisidedame prie sveikatos politikos“, – plano būtinumą trečiadienį žurnalistams argumentavo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Tikimasi, kad toks akcizo planas sumažintų alkoholio vartojimą, o pastaruoju metu augantį tabako vartojimą bent stabilizuotų.
Įgyvendintas akcizų planas valstybės biudžetą 2025 m. papildytų 39,4 mln. eurų, o per trejus metus – 126,7 mln. eurų.
Kaip teigė G.Skaistė, šis planas valstybės pajamų struktūroje neužims didesnės procentinės dalies, tik palaikys tą patį dydį. Visgi, jeigu planas nebus priimtas, 2025 m. į biudžetą surinktume apie 50 mln. eurų mažiau.
„Toks sprendimas yra reikalingas, prisidedantis prie sveikatos tikslų ir tvarios mokestinės politikos. Lėšos bus naudojamos bendroms valstybės biudžeto reikmėms, valstybės paslaugoms finansuoti ir kitiems dalykams“, – aiškino G.Skaistė.
Šį planą žadama svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Seimui jį patvirtinus pasikeitimai įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d.
Alkoholis brangtų skirtingai
Numatoma, kad 2025–2027 m. akcizas etilo alkoholiui ir tarpiniams (daugiau nei 15 proc. stiprumo) produktams turėtų kasmet augti po 5 proc.
Vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams bei alui – po 10 proc. kasmet.
Tarpiniams produktams (iki 15 proc. stiprumo) numatomas vidutiniškai po 18 proc. augimas.
Kaip pabrėžia Finansų ministerija, nors procentine išraiška vynui ir alui akcizai augtų daugiau nei etilo alkoholiui, akcizų didinimo poveikis šių produktų kainoms eurais būtų mažesnis.
Skaičiuojama, kad dėl šių akcizo pasikeitimų 2025-aisiais 0,5 litro alaus butelis turėtų pabrangti vidutiniškai 3 centais, toks pat kiekis 8,5 proc. stiprumo vyno – apie 13 centų, o stiprieji gėrimai – 26 centais.
G.Skaistė pabrėžė, kad itin svarbu pasirinkti ir tai, kiek akcizą reikia didinti, mat yra rizikų, jog, pavyzdžiui, stipresni alkoholiniai gėrimai gali būti pakeisti nelegaliais gėrimais, gaminami be licencijos.
„Taip pat yra rizika, kad produktai gali būti atsivežti iš kitų šalių. Todėl akcizų didinimo strategija yra konservatyvesnė“, – komentavo ji.
Daugiau turėtų pakloti ir rūkantieji
Finansų ministerijos duomenimis, augant gyventojų perkamajai galiai pernai cigarečių bei kaitinamojo tabako produktų įperkamumas išaugo 4 proc.
Už vidutinį „į rankas“ gaunamo mėnesio darbo užmokestį 2023 m. buvo galima įsigyti 280 cigarečių pakelių, kai 2022 m. – 269 pakelius, o 2021 m. – 254 pakelius.
Taip pat matomas vartojimo persiskirstymas – nuo 2017 m. cigarečių pardavimai nuosekliai mažėjo, bet cigarai, cigarilės, rūkomasis tabakas, elektroninės cigaretės ir ypač kaitinamojo tabako produktai populiarėjo.
Kaitinamojo tabako rinkos dalis 2021–2023 m. išaugo nuo 22,6 proc. iki 33 proc. Lietuva pagal jo suvartojimą net pirmauja Europoje.
Manoma, kad tai paskatino ir patraukli kaina, palyginti su cigaretėmis. Prie to prisidėjo ir akcizų politika – 2023 m. kaitinamojo tabako produktų kainoje akcizo dalis siekė 28,8 proc. ir buvo daugiau nei perpus mažesnė nei cigaretėse, kurių kainoje akcizai sudarė 60,8 proc.
Dėl šių priežasčių numatyta atitinkamai didinti ir akcizus.
2025–2027 m. akcizas cigaretėms kasmet augtų po 7 proc., cigarams ir cigarilėms – po 14 proc., rūkomajam ir neapdorotam tabakui – po 7,8 proc., kaitinamajam tabakui ir jam alternatyviems produktams – apie 11 proc., o elektroninių cigarečių skysčiui – po maždaug 30 proc.
Skaičiuojama, kad dėl to 2025 metais 20 vnt. cigarečių pakelis galėtų brangti 21 centu, cigarai ir cigarilės – 32 centais už 20 g, rūkomasis tabakas – 21 centu už 20 g, kaitinamasis tabakas ir jam alternatyvūs produktai – 21 centu už 20 vnt. Tuo metu 2 ml elektroninio skysčio kaina padidėtų apie 19 centų.
G.Skaistės teigimu, kaimyninės šalys – Latvija, Estija, Lenkija – taip pat planuoja didinti akcizus panašiu tempu, be to, akcizai didinami po truputį, o ne drastiškai. Tad toks akcizų didinimo planas neturėtų drastiškai padidinti kontrabandos ar paskatinti gyventojų važiuoti apsipirkti į užsienį dar labiau, nei tai daro dabar.
O ir dabar tokių asmenų, G.Skaistės teigimu, nėra tiek ir daug. Finansų ministerija buvo atlikusi vertinimą, kiek Lietuvos gyventojų išleidžia pinigų maistui mūsų šalyje ir Lenkijoje. Rezultatas toks – Lenkijoje mūsų piliečiai išleisdavo apie 1 proc. to, kiek išleisdavo Lietuvoje. Tad panaši situacija gali būti ir su alkoholiu bei tabaku.
