Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarime siūloma pritarti tai numatančioms Azartinių lošimų įstatymo bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisoms, kurias parengė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
Šiuo metu nuotolinių lošimų įmonėms taikomas 13 proc., o antžeminių lošimų – fiksuotas mokestis už kiekvieną leidime nurodytą įrenginį. Loterijų organizatoriai moka 5 proc. išplatintos bilietų vertės mokestį ir dar 8 proc. tiesiogiai skiria paramos gavėjams, tačiau Seimas jau yra nutaręs, kad nuo 2022-ųjų liepos jie turės mokėti 13 proc. išplatintų bilietų vertės mokestį.
Anot Finansų ministerijos, šiemet spalį priimtomis Azartinių lošimų įstatymo pataisomis buvo panaikintas reikalavimas nuotolinių lošimų organizatoriams turėti ir tam tikrą skaičių antžeminių vietų.
„Buvo pašalintos konkurenciją lošimų rinkoje iškraipančios sąlygos (...), taip pat ir patekimo į rinką sąlygos, todėl dabar galiojančio 13 proc., arba lengvatinio, mokesčio tarifo, palyginti su kitų rūšių lošimais, taikymas nėra proporcingas“, – nurodo ministerija.
Jos teigimu, nors pastaruoju metu šalyje antžeminių ir nuotolinių lošimų dalis persiskirsto, tačiau sektoriaus apyvarta auga – 2019 metais ji siekė 1,1 mlrd. eurų, pernai – 1,3 mlrd. eurų, o per šių metų devynis mėnesius – beveik 1,4 mlrd. eurų. Be to, dauguma organizatorių Lietuvoje rengia tiek antžeminius, tiek nuotolinius lošimus, todėl iš esmės vyksta pajamų persiskirstymas jų viduje.
„Auga ir su lošimais susijusio neigiamo poveikio lošėjams rizika, kurios valdymui, prevencijai ir pasekmių šalinimui reikia daugiau išteklių. Skirtingai nei lošimuose, dalyvavimo loterijose amžiaus cenzo nėra, todėl vaikai ir nepilnamečiai gali įsigyti loterijos bilietų ir dalyvauti, įskaitant ir internetines loterijas, kurios savo esme yra labai panašios į lošimus ir kelia riziką priklausomybei vystytis“, – pabrėžia ministerija.
Ji pažymi, kad nors pastarąjį dešimtmetį loterijų rinka augo vidutiniškai po 10 proc. kasmet, tačiau loterijų ir lošimų mokestis nebuvo keičiamas nuo lšio verslo reglamentavimo pradžios – 2004 metų.
„Skirtingai nei daugelio Europos Sąjungos valstybių praktika, kai loterijas organizuoja valstybė ir didžioji dalis iš loterijų organizavimo gaunamų pajamų skiriama visuomenės reikmėms, Lietuvoje loterijas organizuoja privatūs subjektai, todėl tikslinga svarstyti didesnę iš loterijų organizavimo gaunamų pajamų dalį skirti visuomenės poreikiams“, – nurodo ministerija.
Siūloma, kad šios įstatymų pataisos įsigaliotų nuo 2022 metų liepos 1 dienos.
