Seimo Biudžeto ir finansų komitete finansų ministras V.Šapoka sklaidė abejones dėl biudžetų šiemet ir kitąmet. Jis patikina, kad ruošiamas bendras tarpinstitucinis komunikacijos planas dėl kitų metų mokesčių ir pensijų pertvarkos – kad gyventojams būtų aiškesnės permainos.
„Viena vertus, žmonės turi turėti įrankį pasitikrinti, ar darbdavys nepiktnaudžiauja, kita vertus, reikės daryti sprendimą gyventojams dėl pensijų kaupimo“, – sako V.Šapoka.
Jis žada, kad bus parengtos skaičiuoklės, leisiančios pasitikrinti būsimą atlyginimą ar pensiją, taip pat bus organizuojami renginiai skirtingoms auditorijoms, teikiama informacija žiniasklaidai.
V.Šapoka nesitikėtų, kad dėl mokesčių reformos kiltų problemų ar kad darbdaviai imtų dėl to piktnaudžiauti.
„Įvertinome riziką dėl piktnaudžiavimo, pažiūrėjome, kas vyko Rumunijoje. Ten net nebuvo prievolės (perskaičiuoti atlyginimą – 15min), čia prievolė numatyta“, – sako finansų ministras, ir pažymėjo, kad dabar didelis spaudimas didinti atlyginimus.
Jis patikino, kad pasiūlys socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui įvertinti, ar nereikėtų didinti numatytų baudų piktnaudžiaujantiems darbdaviams, tačiau sakė, kad Rumunijoje net ir be įpareigojimų didelių nesklandumų nebuvo.
Atsakydamas į Seimo narių klausimus V.Šapoka akcentavo, kad jau šiemet iš „šešėlio“ ištraukiama daugiau lėšų, o kitąmet numatoma panaši suma – 200 mln. eurų.
„Iš tiesų VMI padarė labai didelę pažangą šioje srityje ir gali pagrįsti skaičiais, kad šešėlis traukiasi. Šešėlis traukiasi ir dėl natūralių priežasčių – dėl ekonomikos augimo. Bet iš tų skaičių, kuriuos VMI pateikia, matome, kad šešėlio traukimasis yra spartesnis nei kad jis vyktų“, – sako V.Šapoka.
Jis neigė ekonomistų pastebėjimus, kad finansavimas socialinei apsaugai kitąmet bus menkas.
„Teko stebėti, kad dalis apžvalgininkų komentuoja, kad štai socialinei sričiai beveik niekas neauga. Paaiškinimas labai paprastas – esmė yra tokia, kad nutraukiami mokėjimai į II pakopą, beveik 200 mln. eurų“, – aiškina, kad kitų metų biudžete nebeliks dalies išlaidų, V.Šapoka.
Kalbėdamas apie gydytojų atlyginimus, ministras patikino, kad finansavimas atitinka pasiektus susitarimus su medikų bendruomene.
„Lietuvoje daug metų daromos nesėkmingos pastangos dėl mokymosi visą gyvenimą ir persikvalifikavimo. Šioje vietoje baigiama analizė iš ES struktūrinių investicijų, kokį kitą modelį mes turėtume pasirinkti, kad šioje srityje turėtume padaryti šuolį į priekį. Susitikime su TVF paprašiau, kad būtų skirtas atskiras dėmesys – kuomet jie atliks kasmetinį įvertinimą, kad šitą sritį jie įvertintų“, – dar vieną problemą akcentavo V.Šapoka.
V.Šapoka atsakė ir dėl PVM mažinimo būtiniausių prekių krepšeliui – Latvijoje, pasak jo, toks sumažinimas nepasiteisino.
„Yra didelių praradimų, o kainos nesumažėjo. Ir čia tikrai reikėtų labai atsargiai svarstyti dėl įvairių PVM lengvatų. Kad ir kaip norėtųsi, kad ir kiek Latvija dėjo pastangų, kainos nesumažėjo, ir tose kategorijose kainos yra didesnės nei Lietuvoje“, – sako V.Šapoka.
Neigia, kad stringa biudžeto surinkimas
Praėjusią savaitę Seimo narys Algirdas Butkevičius išsakė nerimą, kad jau šiemet kai kurių mokesčių nesurenkama pagal planą, todėl abejojo, ar kitąmet suplanuotos išlaidos bus padengtos. Finansų ministras V.Šapoka ramino ir teigė, kad tai yra „toli siekiančios išvados“.
Antradienį Finansų ministerijos Finansų politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Miknevičienė tikino, kad šiuo metu valstybės biudžeto perviršis sudaro 31 mln. arba 0,6 proc., o savivaldybių – 43 mln., arba 3,3 proc. Ji neigia abejones, esą šiemet biudžetas nesurenkamas taip, kaip planuota.
„Trijų pagrindinių mokesčių surinkimas yra plano ribose, paklaidos yra labai nereikšmingos, 0,2-0,3 proc. ribose. Visiškai tiksliai suplanuoti, kad būtų vykdoma 100 proc., yra neįmanoma“, – teigė A.Miknevičienė ir pažymėjo, kad planas sudarytas pagal pernai rudenį atliktus modelius.
Ji aiškino, kad pagrindinio mokesčio – PVM – deklaruota prievolė yra 8,5 proc. didesnė nei pernai, tačiau surinkimo augimas kol kas mažesnis ir siekia apie 3,3 proc. Taip susidėliojo PVM srautai, kadangi anksčiau nuėmus grūdų derlių anksčiau pradėtas grąžinti PVM ūkininkams, tačiau per kelis mėnesius srautai išsilygins.
„PVM grąžinimai šiemet vyksta gerokai sparčiau nei pernai, dar turint omenyje, kad pernai buvo aukšta palyginamoji bazė. Šiemet grąžinama yra daugiau“, – sakė Finansų ministerijos atstovė ir aiškino, kad šiuo metu grąžintinas PVM sudaro 422 mln. eurų.
Labiausiai stringa pelno mokesčio nesurinkimas, čia minusas siekia 15 mln. eurų. Pasak A.Miknevičienės, surinkimas bus mažesnis iki pat metų pabaigos.
„Nerimo ženklų čia neįžvelgčiau, nes čia mokestis už praėjusius metus, kuomet metai tikrai buvo geri, bet tiksliai suprognozuoti yra iššūkis“, – sakė A.Miknevičienė.
Ji pastebėjo, kad Lietuva labai tiksliai prognozuoja mokesčių surinkimą: neatitikimas planui tesiekia dešimtąsias procento dalis, kai, pvz., Latvijoje neatitikimas siekia apie 2,2 proc., o Lenkijoje – 4,8 proc.
