Seimo Biudžeto ir finansų komitetui Finansų ministerija trečiadienį pristatė planuojamas mokesčių pertvarkas.
Metų pradžioje pristatyta mokesčių pertvarka vėliau palaipsniui „trupėjo“ – atsisakyta didesnio ūkininkų apmokestinimo, nebeliko neapmokestinamo pajamų dydžio darbuotojų mokamoms įmokoms „Sodrai“
Panašu, kad Finansų ministerija linkusi atsitraukti dar toliau, tačiau biudžetas liks perteklinis.
Verslo liudijimų sąrašo nekeis
Finansų ministras Vilius Šapoka patvirtino, kad jau atsisakyta planų atimti verslo liudijimus autoremontininkams ir statybos darbus atliekantiems individualiai besiverčiantiems gyventojams – verslo liudijimus jie toliau galės išsiimti.
Šiuo metu ieškoma kompromiso ir dėl maksimalios apyvartos, kurią galima pasiekti dirbant pagal verslo liudijimą, ribos.
Ministerija anksčiau įregistruotame įstatymo projekte kitiems metams buvo numačiusi 20 tūkst. eurų siekiančią ribą, kai šiuo metu ji siekia 45 tūkst. eurų. Viršijus šią ribą nebegalima dirbti pagal verslo liudijimą – tenka vykdyti individualią veiklą pagal pažymą ir vesti buhalteriją. Siūlymai sukėlė pasipiktinimą tarp smulkiųjų verslininkų.
„Po daugybės diskusijų su smulkių verslininkų atstovais buvo priimtas sprendimas sumažinti apyvartos ribą ir palikti visą veiklų sąrašą. Viršijus ribą nebebūtų galimybės mokėti fiksuoto mokesčio, o veiklą reikėtų perorientuoti į individualią veiklą pagal pažymą. Šiuo klausimu diskusijos tęsiasi“, – teigė ministras, pažymėjęs, kad apyvartos riba bus aukštesnė nei 20 tūkst. eurų.
Jis aiškino, kad gauta įvairių siūlymų, tarp jų – apyvartos ribą kilstelėti iki 30–35 tūkstančių eurų per metus arba tokią ribą taikyti tik verslo liudijimams, pagal kuriuos teikiamos paslaugos.
„Šiuo atveju galutinį sprendimą priimsime Vyriausybėje, bet tikrai su smulkiaisiais verslininkais į tam tikrą kompromisą eisime“, – patikino V.Šapoka ir pažymėjo, kad verslo liudijimai yra viena iš sričių, kurioje iki šiol bandoma piktnaudžiauti.
Jis įvardijo tris sritis, kur „šešėlis“ didžiausias: tai prekyba turguje, autoremonto paslaugos ir prekyba.
„Šios sritys yra pačios rizikingiausios. Prie kiekvieno žmogaus, žinoma, niekas nepastatys mokesčių inspekcijos, bet manome, kad šią ribą reikia mažinti. Dėl galutinės sumos dar nėra apsispręsta, tam tikro kompromiso ieškosime su smulkaus verslo organizacijomis“, – teigia V.Šapoka.
„Dalis mokesčių projektų, galbūt, ir didžioji dalis, jau yra įregistruota ir turime detalesnes galimybes ruoštis svarstymui“, – teigė komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.
Svarstoma apie NPD ir MMA sulyginimą
Trišalėje taryboje buvo išreikštas siūlymas, kad neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) turėtų būti sulygintas su minimaliu mėnesiniu atlygiu (MMA).
„Kol kas galutinės Vyriausybės pozicijos nėra, viskas priklausys nuo finansinių galimybių ir ribų, kurias uždeda fiskalinė drausmė. Į šį klausimą atsakymą, manau, turėsime kitą savaitę“, – teigė V.Šapoka.
Ūkininkai išlaikys turimas lengvatas, tačiau yra numatytas pereinamasis laikotarpis, kiek jie jomis galės naudotis.
„Žemės ūkio sektoriuje detalizuotas pasiūlymas dėl įtraukimo ir sąlygų suvienodinimo su kitomis veiklomis. Numatytas 2 metų pereinamasis laikotarpis ir galimybė įtraukti į leidžiamus atskaitymus bei amortizuoti žemės įsigijimo išlaidas per maksimalų 20 metų laikotarpį. Taip pat numatyta, jog investicijas į melioraciją taip pat bus leidžiama įtraukti į atskaitymus“, – aiškino V.Šapoka.
Nuo kitų metų didesnius mokesčius mokės tik tie ūkininkai, kurie viršija pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo ribą.
Finansų ministerija taip pat siūlo Laisvosiose ekonominėse zonose taikyti lengvatas visoms veikloms ir taip užtikrinti sąžiningos mokesčių konkurencijos principus tarptautiniame kontekste.
Mat iki šiol lengvatos netaikytos transporto, logistikos ir daliai kitų veiklų. Taip tikimasi pritraukti daugiau investicijų į regionus.
PVM lengvatos: vaistams, keleivių vežimui, knygoms ir šildymui
Finansų ministerija nepakeitė ankstesnio siūlymo dėl PVM lengvatų. 5 proc. PVM tarifą vietoje 21 proc. siūloma taikyti nekompensuojamiems receptiniams vaistams. Toks pats tarifas, vietoje dabartinių 9 proc., būtų pritaikytas ir keleivių vežimo paslaugoms, knygoms, periodiniams leidiniams.
Siūloma 5 proc. tarifą palikti ir kompensuojamiems vaistams, neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui.
Naują 15 proc. tarifą nuo kitų metų siūloma taikyti centralizuotam šildymui, karšto vandens ruošimui ir apgyvendinimo paslaugoms (viešbučiams ir pan.).
Formuoja perteklinį biudžetą
„Formuojame perteklinį biudžetą“, – tikino V.Šapoka.
Tačiau jis skaičiavo, kad dėl mokesčių pokyčių biudžetas gaus 34 milijonais eurų mažiau, o socialinės apsaugos dalyje „minusas“ sieks 178 milijonus eurų, o „liūto dalį sudaro NPD“.
Konservatorius Andrius Kubilius pažymėjo, kad norint keisti mokesčius Seime reikia turėti tvirtą daugumą, o šiuo atveju „atveriamos visos mokesčių durelės“.
V.Šapoka, atsakydamas į kritiką, kad mokesčių pertvarka orientuota tik į dirbančius skurdžiausius asmenis, akcentavo, kad nuo spalio vidutiniškai pensijos auga 12–13 eurų, o nuo kitų metų pradžios – 30–33 eurais.
Jau skelbta, kad mokesčių pertvarka dėl išmokų vaikams, didesnio NPD ir kitų priemonių orientuota į mažiausias pajamas gaunančius gyventojus.
