2018 10 03 /16:39

Finansų ministerija užsakė tyrimą, kuris parodė: mokesčių reforma – puiki

Finansų ministerija užsakė tyrimą, kuris parodė, kad mokesčių reforma yra labai naudinga ir didins Lietuvos ekonomikos augimą bei papildys biudžetą, o trūkumų tyrimas neįvardijo. Ekonomika augs dėl didesnių gyventojų pajamų ir išlaidų, turtingesnių pensininkų, geresnio švietimo ir kuriamų darbo vietų.
Klaudijus Maniokas
Klaudijus Maniokas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Svarbiausių šalies reformų poveikio tyrimą atliko VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP).

„Padarėm du svarbiausius dalykus – pabandėme kvantifikuoti, t. y., paversti skaičiais tų reformų pirminius impulsus, ir antras dalykas – tai modeliavome. Atlikome makroekonominį modeliavimą, kurio tikslas buvo sugaudyti tuos antrinius efektus, poveikius, ir pasižiūrėti, ką visos šešios struktūrinės reformos gali duoti kartu“, – sako ESTEP direktorius ir tyrimo grupės vadovas dr. Klaudijus Maniokas.

Jis pažymėjo, kad „ne viską galima paversti skaičiais“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Klaudijus Maniokas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Klaudijus Maniokas

Tyrime dalyvavęs ESTEP analitikas Titas Budreika tikino, kad prielaidos atliktos remiantis Vyriausybės ir Finansų ministerijos pateiktais rodikliais ir tikslais – vertinta, kad jie bus pasiekti, kaip žadama. Tiesa, kai kurie rodikliai tyrimo metu buvo koreguojami – ilgintas jų įgyvendinimo terminas.

„Iš esmės vadovaujamės mums pateiktais dokumentais“, – sako T.Budreika.

Jis skaičiuoja, kad dėl reformų Lietuva galėtų tikėtis 1,2 milijardo eurų papildomų tiesioginių užsienio investicijų, mažesnis darbo santykių apmokestinimas 250 milijonų eurų paliks darbuotojų piniginėse.

Šešėlinės ekonomikos mažinimo reforma, anot jo, valdžios pajamas padidins apie 520 mln. eurų per trejus metus, tačiau remiantis TVF studijomis, tai gali lemti mažesnį privatų vartojimą, kadangi žmonės šešėlyje uždirbtas pajamas išleidžia oficialioje ekonomikoje.

„Kiek valdžia iš šešėlio ištrauks pajamų, dviem trečdaliais tos sumos mažės privataus vartojimo išlaidos“, – sako T.Budreika.

Naudos – 7, trūkumų – 0

Iš viso tyrimo metu buvo įvardytos 7 naudos, didžiausią naudą teiks mokesčių reforma.

Skaičiuojama, kad reforma įgyvendina 14 iš 18 Lietuvai pateiktų tarptautinių institucijų, tokių kaip EK, EBPO ar TVF, rekomendacijų.

Didžiausias reformos poveikis Lietuvos ekonomikai bus juntamas tik 2025-2027 metais, kuomet reformos lems maždaug 2 proc. BVP padidėjimą, arba apie 1,2 milijardo, sako tyrimo autoriai. Tačiau daugiau nei 1 procentinio punkto poveikis bus juntamas jau nuo 2021-ųjų. Jei reformos nebūtų įgyvendintos, šis padidėjimas nebūtų juntamas, teigia tyrėjai, kurių darbą užsakė Finansų ministerija. Kasmet reformos prie BVP pridės vidutinius 0,3 proc., vertina tyrėjai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Eurai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Eurai

Viliamasi, kad reformos išsaugos ir naujai sukurs 26 tūkst. darbo vietų, ir taip nedarbą sumažins 1,6 proc. punkto.

Nors reformos metu Vyriausybė mažino mokesčius, vertinama, kad biudžetas dėl to papilnės 300 milijonais eurų iki 2030 metų dėl antrinių efektų – mažesnio šešėlio, ekonomikos ir vartojimo augimo.

„Iš pat pradžių mes matome minusus, bet vėliau vidutiniam laikotarpyje mes matome aiškią dinamiką“, – žada biudžeto pajamų augimą K.Maniokas ir pažymėjo, kad taip bus dėl didėjančio užimtųjų skaičiaus.

Tyrimo metu nustatyta, kad švietimo reforma ilguoju laikotarpiu BVP papildomai padidins 2,8 proc. Tikimasi, kad ateityje pradės stipriai didėti būsimų pensininkų pajamos, kai jie pradės atsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas – tai teigiamai veiks ekonomiką. Dėl inovacijų reformos tikimasi daugiau patentų.

Paskutinė įvardyta nauda – dėl struktūrinių reformų geriau ir efektyviau bus investuojamos lėšos.

K.Maniokas pažymėjo, kad neįmanoma įvertinti visų naudų: pensijų, švietimo ir inovacijų reformos poveikiai pasijus tik ilguoju laikotarpiu.

Tyrimo kaina – 34 tūkst. eurų

Finansų ministerija 15min informavo, kad visų struktūrinių reformų poveikio Lietuvos makroekonominiams rodikliams vertinimo kaina – 28099 eurai be PVM (34 tūkst. eurų su PVM).

Tyrimas apima ne tik mokesčių ir šešėlinės ekonomikos mažinimo reformų vertinimą, bet visą struktūrinių reformų paketą (švietimo, sveikatos apsaugos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo, pensijų srityse.

„Finansų ministerija šiuo metu atlieka 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos tarpinį vertinimą. Vyriausybei paskelbus struktūrinių reformų paketą, tam kad būtų užtikrintas tinkamas ES fondų lėšų investavimas, buvo svarbu įvertinti, kaip veiksmų programa koreliuoja su struktūrinėmis reformomis. Atsižvelgiant į tai, vertinimas buvo papildytas nauju uždaviniu – nustatyti struktūrinių reformų poveikį Lietuvos ūkio makro rodikliams ir investicijoms“, – informavo Finansų ministerija.

Tyrimo grupę, be K.Manioko ir T.Budreikos, sudarė ir dr. Aleksejus Bašajevas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis