2018 10 10 /09:24

Naujas liudijimas komitete: valstybės sąskaitos buvo tuščios, o Lietuva – ties bankroto riba

Krizės priežasčių tyrime – naujas liudijimas: Lietuva „neturėjo komforto“ laukti nė dienos, todėl teko skolintis už bet kokią kainą, nes sąskaitos ateinant Andriaus Kubiliaus vyriausybei buvo tuščios. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius Audrius Želionis aiškina, kad derėtis su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) būtų užtrukę iki pusės metų, o tiek Lietuva laiko krizės akivaizdoje neturėjo, šalis jau buvo lyginama su Graikija.
Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius Audrius Želionis
Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius Audrius Želionis (kairėje) / 15min nuotr.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį liudijęs A.Želionis teigė, kad didžiuojasi savo komandos atliktu darbu per krizę – iš beviltiškos situacijos šalį ištraukę specialistai šiuo metu, pasak jo, pasidarę tarptautinę karjerą.

„Eiti ar neiti į Tarptautinį valiutos fondą buvo politinė pasirinkimo laisvė. Mūsų protokoluose akivaizdžiai matosi tas nervas, įtampa, kuri augo ne dienomis, o valandomis“ , – sako A.Želionis.

VIDEO: 2018-10-10 Biudžeto ir finansų komiteto (atliekančio parlamentinį tyrimą) posėdis

Jis patvirtino, kad dar 2007 m. buvo įspėjimų apie artėjančią likvidumo krizę, tačiau tuo metu didžiausias rūpestis buvo infliacija, ekonomikos perkaitimas. Institucijos Lietuvai rekomendavo imtis griežtų priemonių – subalansuoti biudžetą, stiprinti fiskalinę drausmę, naikinti fiskalinius stimulus, netgi tokius, kaip indėlių grąžinimas ar ES parama.

„Bendra atmosfera rodo, kad buvo gana sudėtingas laikas sprendimo priėmimų prasme. 2008-ieji buvo rinkimų metai“, – sako A.Želionis ir pažymėjo, kad krizės sprendimai turėjo būti priimti tarpuvaldžiu.

Jis tikino, kad tarptautinėse institucijose Lietuva jau buvo pristatoma kaip bankrutuojanti valstybė – reitingų agentūros nukarpė reitingus, tarptautinės palūkanos buvo itin aukštos, o kai bankrutavo „Lehman Brothers“ bankas JAV, sustojo visos skolinimo rinkos.

„Einant 2008 metams, pirmi trys ketvirčiai ir BVP augimas atrodė gana šviesios perspektyvos. Ir po „Lehman Brothers“ bankroto iš karto kažkas įjungė stop kraną – sustojo viskas, užsienio rinkos, vidaus skolinimas, o dar ir ta situacija, kad buvo rinkimų tarpulaikis“, – sako A.Želionis.

Sąskaitos – tuščios, o iš anksto skolintis neleido Valstybės kontrolė

A.Želionis aiškino, kad į krizę Lietuva įvairavo tuščiomis sąskaitomis, o iš rezervo skolintis negalėjo, nes už tai iždą kritikavo Valstybės kontrolė.

„Mes 2008 m. spalio 1 d. turėjome Valstybės kontrolės išvadas už 2007 metus – gavome daug kritikos, kad likučiuose turėjome 875 milijonus litų. Vadinasi, sąskaitose pinigai stovi – turime iš principo nelaikyti pinigų, kadangi bankai tuo metu galėjo lengvai likvidumą užtikrinti. Reikia arba investuoti, arba nelaikyti“, – sako A.Želionis.

Anot jo, Lietuva negalėjo skolintis kiek užsimano – biudžete buvo įtvirtinti limitai.

O jau 2009 m. sausio 1 dieną Lietuvos sąskaitos buvo tuščios.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Taupymas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Taupymas

„Buvom pasiruošę eiti į kapitalo rinkas, buvo atrinkti bankai, ir buvome pasiruošę skolintis, bet kai atsitiko įvykiai, rinkos beveik užsidarė ir mums prasidėjo sunkmetis. Lietuva buvo traktuojama kaip ant bankroto ribos. Reitingų agentūros mums dar labiau numušė reitingus ir atrodėme panašiai kaip Graikija“, – sako A.Želionis.

Anot jo, tik vidaus rinka leido bent šiek tiek pasiskolinti ir išsisukti, kad ir brangiai: „Buvo pasiūla 205 milijonai litų, mes paėmėm 200 mln. litų, išsiėmėme tiek, kiek įmanoma.“

„Mums reikėjo pinigų čia ir dabar ir šią dieną, o susitarimai ir kreipimaisi į užsienio investuotojus užima laiko ir per akimirksnį tai nėra padaroma, ir derybos užtrunka apie pusę metų, galbūt porą mėnesių. Bet mes net ir to komforto, net ir poros mėnesių neturėjome, sąskaitos buvo tuščios“, – sako A.Želionis.

Investuoti pasiskolintų lėšų, pasak A.Želionio, Valstybės iždas taip pat negali – gali investuoti tik trumpam ir tik į likvidžius instrumentus, tokius kaip indėliai ar obligacijos.

„Tada taupymo lakštų programa buvo, kadangi buvo tokia pozicija, kad gyventojai bankais nepasitiki, reikia ieškoti alternatyvų – buvo taupymo lakštų programa sukonfigūruota per Depozitoriumą. Per paštą, per bankus buvo sudarytos galimybės, bet stebuklų neatsitiko“, – sako A.Želionis.

TVF būtų reiškęs dar didesnius atlyginimų ir pensijų karpymus

A.Želionis liudijo, kad iš TVF valstybė galėjo pasiskolinti apie 1,5 milijardo eurų, ir būtų turėjusi sutilpti į šią sumą – dar stipriau karpyti biudžeto išlaidas. Anot jo, TVF galėjo skolinti dvejų metų laikotarpiui, o skolas tektų grąžinti per 4 metus, pažymomis grindė sumas A.Želionis.

„TVF klausimu, mes, be abejonės, tame procese tiesiogiai nesame dalyvavę. Aš pabandžiau pamodeliuoti, kaip ir kas galėjo atrodyti. Kodėl paminėjau tarpuvaldį – kuomet keičiasi Vyriausybės, keičiasi Seimas, tad laikas kreiptis į TVF buvo, mano požiūriu, gana sudėtingas“, – sako A.Želionis.

Tačiau, anot jo, jei visiškai nebūtų rinkoje galimybių pasiskolinti, TVF būtų buvusi vienintelė išeitis. Anot jo, tik 2009 m. kovo mėnesį TVF išplėtė finansavimo priemonių apimtis, jos pradėjo galioti nuo metų vidurio.

A.Želionis pasiūlė žvilgtelėti į Graikiją, kokį poveikį lėmė TVF paskolos – atlyginimų, pensijų karpymai.

„Kad reikalavimai buvo pakankamai skaudūs, galite pasižiūrėti net ne į latvius, o į graikus – tas momentas lygiai taip pat multiplikuojamas į šiuos laikus. Ką TVF reiškia – fiskalinė drausmė, ir pažiūrėkime, kokias priemones vykdė“, – sako A.Želionis.

Net ir trumpam laikotarpiui, keleriems metams, anot jo, nebuvo galimybių – sąlygas diktavo rinkos, o obligacijų emisijos lemia ir dideles sąnaudas, todėl investuotojai rinkosi ilgesnius laikotarpius. Trumpesniems laikotarpiams buvo daugiausia skolinamasi vidaus rinkoje.

„Noriu pabrėžti, kad mes nesėdėjome rankų sudėję, ir visi ignoruoja tą faktą, kad mes skolinomės ir iš Europos investicijų banko, kur buvo didžiausias prioritetas, ir 1,1 mlrd. eurų sutartys buvo pasirašytos kovo mėn. Taip pat ir su Šiaurės šalių bankais, Europos Tarybos, rodos, Vystymo banku“, – tikino A.Želionis ir aiškina, kad visi gauti pinigai buvo naudojami biudžeto skylėms kaišyti.

Pasak A.Želionio, krizės valdymo klausimais sprendimus priėmė Vyriausybė: „premjero ofisas vadovavo visam paradui ir iš ten buvo komponuojamos darbo grupės“.

Jis teigė, kad didžiuojasi tais žmonėmis, kurie dirbo Finansų ministerijoje jo komandoje: „Žmonės, kurie pas mane dirbo ir po šiai dienai dirba, išeina ir į tarptautinius vandenis.“

Biudžeto ir finansų komitetą ištirti krizės priežastis įpareigojo Seimas. S.Jakeliūnas teigė, kad tyrimas nėra keršto akcija, nėra siekiama nustatyti kaltųjų, o išaiškinti krizės priežastis ir pasiruošti galimiems kitiems sukrėtimams. Tyrėjai analizuoja buvusių šalies vadovų veiksmus nuo 2005 m. Tyrimą ketinama baigti kitąmet pavasarį.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas jau apklausė Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyr. patarėją Ričardą Kasperavičių, kuris paliudijo, kad dar 2007 m. finansų ministras Rimantas Šadžius buvo raštu įspėtas dėl laukiančio itin didelio nuosmukio, tam siūlyta ruoštis.

Taip pat apklaustas buvęs ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, kuris vertino, kad didinti pensijas ir atlyginimas prieš krizę buvo geras sprendimas. O buvusi europarlamentarė, ES institucijų skaitmeninės ekonomikos ir finansinių paslaugų patariamųjų tarybų narė, Margarita Starkevičiūtė liudijo, kad Lietuva 2009 m. galėjo, bet nesiskolino pigiau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų