„Apie visuotinį pajamų deklaravimą yra daug stereotipų paplitusių ir vienas plačiausiai paplitusių stereotipų – kad visi vagys ir kyšininkai deklaruos, kiek gavo kyšių ir kiek prisivogė svetimų pinigų. To niekada neįvyks“, – antradienį LNK Žinioms sakė ministras.
Anot jo, valstybė privalo turėti objektyvių duomenų apie žmonių, įmonių pajamas, turtą.
„Turime turėti objektyvius duomenis apie žmonių pajamas ir jų gyvenimą, apie įmonių pajamas, įmonių ūkinę veiklą. Ir grynųjų pinigų apribojimas dideliems atsiskaitymams duoda mums galimybę palikti pėdsakus jų operacijose“, – tvirtino R.Šadžius.
Seimas antradienį pradėjo svarstyti ministro projektą apriboti atsiskaitymus grynaisiais. Gyventojams siūloma leisti tarpusavyje atsiskaityti grynaisiais iki 5 tūkst. eurų, o su įmonėmis arba smulkiais verslininkais – iki 3 tūkst. eurų.
R.Šadžius pabrėžė, kad Lietuvoje nekilnojamasis turtas yra gana gerai suregistruotas, todėl Mokesčių inspekcija „be jokių deklaracijų gali susižinoti, kiek Jonaitis ar Petraitis turi kokio turto, kokia to turto vertė“.
„Tai kam dar vieną popierių rašyti? Tokių abejonių yra, kad bus prirašyta daug popieriaus, kurį po to bus sudėtinga perskaityti“, – abejones dėl visuotinio turto ir pajamų deklaravimo dėstė R.Šadžius.
Parlamente svarstomas sumanymas įvesti visuotinį deklaravimą, tačiau tam nepritaria Valstybinė mokesčių inspekcija. Jos atstovai tvirtina, kad tokio deklaravimo sąnaudos neatsipirks ir jis neužkirs kelio nusikaltimams.
Parlamente svarstomas sumanymas įvesti visuotinį deklaravimą, tačiau tam nepritaria Valstybinė mokesčių inspekcija.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos atstovai mano, kad visuotinis pajamų ir turto deklaravimas leistų efektyviau kovoti su korupciniais, finansiniais, ekonominiais bei neteisėto praturtėjimo nusikaltimais. Specialiųjų tyrimo tarnybos pareigūnų teigimu, pajamas ir turtą deklaruojant daliai gyventojų, negalima surinkti išsamių duomenų apie jų turtą ir pajamas, o tai sudaro sąlygas nuslėpti nelegalaus turto srautus bei jį legalizuoti. Tai esą apsunkina ir turto konfiskavimo bei atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą taikymą.
Mokesčių inspekcijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 2,39 mln. 18 metų ir vyresnių gyventojų, todėl deklaracijų apdorojimas būtų sudėtingas. Pirmaisiais metais šio darbo išlaidos esą siektų apie 14,8 mln. eurų, o vėliau – po 12 mln. eurų per metus.
Dabar pajamas deklaruoja beveik 1 mln. Lietuvos gyventojų.
