„Pagal tas prognozes (ekonomikos augimo – BNS), kurios darytos kovo mėnesį ir pagal tai, kaip projektuojame kitų metų biudžetą, kol kas tokių galimybių nėra“, – pirmadienį Seime po susitikimo su Darbo partijos frakcija žurnalistams sakė R.Budbergytė.
Anot jos, neatsargus MMA didinimas labiausiai gali pakenkti jauniems žmonėms.
„Jeigu neatsargiai pradėtume didinti minimalią mėnesio algą, tai gali būti taip, kad nukentėtų, pavyzdžiui, jaunimas, nes padidėtų jaunimo nedarbas, gali pradėti trauktis darbo rinka“, – teigė ministrė.
Ji siūlo didinti neapmokestinamų pajamų minimumą, kuris, pagal partijų susitarimą ir Vyriausybės pažadą, iki nuo kitų metų sausio padidės 110 eurų ir pasieks 310 eurų, o už kiekvieną vaiką jis didėtų nuo 120 iki 200 eurų. Šis sprendimas būtų įgyvendintas, jei dabartiniai valdantieji laimės Seimo rinkimus, nes už 2017 metų biudžetą balsuos jau naujas Seimas.
„Mes turime labai gerai pasverti, jeigu kalbame apie socialinės atkirties mažinimą, ar nėra geresnis kelias eiti didinant neapmokestinamų pajamų minimumą“, – teigė R.Budbergytė.
Ji pabrėžė, kad MMA didinimas yra geriau biudžetui, nes daugiau surenkama pajamų.
„Tačiau reikia labai gerai pasverti ne tai, kas biudžetui svarbu, o tai, kas yra geriau ekonomikai ir paprastam žmogui“, – tvirtino R.Budbergytė.
Pasak jos, didinant MMA reikia atsižvelgti į vidutiniu darbo užmokesčio augimą.
„Minimalios algos augimas yra labai susijęs su augančiu arba neaugančiu vidutiniu darbo užmokesčiu. Tai reikia atsižvelgti į santykį“, – sakė ministrė.
Vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016 metų pirmąjį ketvirtį siekė 583,9 euro „į rankas“.
Šiemet liepą MMA padidinta iki 380 eurų. Socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė per ketverių metų kadenciją MMA didino jau penkis kartus.