„Labai nenorėčiau tuo klausimu samprotauti, bet žinau, kad yra buvę labai autoritetingų Lietuvos ekonomistų iniciatyvų naikinti VILIBOR kaip instrumentą. Turint omenyje, kad tikrai didžiąją dalį pinigų mūsų skolintojai – bankai gaudavo iš savo motininių bankų, visą laiką kyla klausimas dėl to, kiek iš tikrųjų tų kelių bankų keli sandoriai dėl kažkokios nedidelės sumos gali atspindėti tikrąją rinkos palūkanų normą“, – portalo alfa.lt konferencijoje ketvirtadienį teigė finansų ministrė.
Ji patvirtino, kad VILIBOR skaidrumo klausimo pirmiausiai turėtų imtis Lietuvos bankas. I.Šimonytė pripažino, kad pastaruoju metu bankų palūkanos yra pakilusios.
„Manau, kad jų politiką gana stipriai diktuoja pagrindinių bankų požiūris į regioną. Nors jie ir sako, kad tai namų rinka, riziką vis tiek stengiamasi minimizuoti. Be to, bankai yra padidinę maržas paskoloms eurais, įvairias įmokas už paslaugas. Manau, kad čia yra strategija bandyti minimizuoti nuostolius arba kaip nors išlaikyti pelną“, – sakė finansų ministrė.
VILIBOR yra vidutinė tarpbankinė palūkanų norma, kuria bankai sutinka skolinti vieni kitiems ir kuri lemia paskolų litais palūkanas fiziniams bei juridiniams asmenims.
VILIBOR apskaičiuoti naudojamos ne mažiau kaip penkių bankų skelbiamos palūkanų normos. Šie bankai turi atlikti operacijas tarpbankinėje indėlių ir paskolų rinkoje bei būti didžiausi jos dalyviai.
