Pasak G.Skaistės, Rusija bando pakeisti susiklosčiusį naratyvą ir priversti tarptautinę bendruomenę suabejoti jai taikomų sankcijų nauda.
„Stebėdami beprecedentes Rusijos pradėto karo Ukrainoje sukeltas ekonomines pasekmes negalime leisti agresorei įtvirtinti naratyvo, jog Vakarų sankcijos lemia gresiančią maisto krizę. Tai dar vienas Rusijos bandymas šantažuoti pasaulį ir maisto tiekimą paversti jai patogiu įrankiu kitų šalių sąskaita. Pradėdama karą Rusija pažeidė vertybinius Pasaulio banko principus – skatinti ilgalaikę plėtrą ir mažinti skurdą – todėl visiškai nepriimtina, jog iki šiol agresorė dalyvauja tarptautinių sprendimų priėmime “,– Kopenhagoje vykstančiame PB Šiaurės ir Baltijos šalių valdytojų susitikime su banko prezidentu Davidu Malpassu sakė finansų ministrė.
Anot jos, karas išryškino kai kuriuos skirtumus tarp PB narių, jie apsunkina strateginius pagalbos Ukrainai sprendimus. Pasak ministrės, reikia vieningai koordinuoti veiksmus pabrėžiant tikrąsias maisto krizės, energijos kainų, infliacijos priežastis – Rusijos imperialistines ambicijas ir karinę agresiją.
„Būtent Pasaulio banko lyderystė ir pastangos yra labai naudingi siekiant skatinti diskusijas apie tikrąsias karo ekonominių padarinių priežastis“, – rašoma pranešime.
Anot G.Skaistės, PB ir toliau turėtų mobilizuoti resursus, kaip tai darė nuo pat karo pradžios, ir pasinaudoti visais galimais instrumentais padėti Ukrainai ir ruoštis jos atstatymui.
„Turint omenyje ypatingai didelius resursus, kurių prireiks Ukrainai ir jos ekonomikai atkurti, ypač svarbu surasti būtiną balansą tarp dotacijų ir paskolų, siekiant užtikrinti Ukrainos ekonominį tvarumą. Svarbu suvokti, jog Ukrainos atstatymas gali prasidėti iš priešo atgautose teritorijose dar nepasibaigus karui“, – sakė G.Skaistė.
