Ministrė pirmadienį spaudos konferencijoje pristatys svarbiausius pakeitimus, padarytus išanalizavus per tris savaites – iki balandžio vidurio – ministerijos gautus pasiūlymus. Anksčiau skelbta, kad ministerija sulaukė 67 pasiūlymų iš institucijų, organizacijų bei fizinių asmenų, vėliau buvo diskutuojama su socialiniais ir ekonominiais partneriais.
G.Skaistė balandžio pradžioje teigė, kad daugiausia pasiūlymų ir klausimų sulaukta dėl numatomo didesnio individualios veiklos apmokestinimo.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija, praėjusią savaitę susitikusi su G.Skaiste, pranešė, kad ministerija siūlo nuolaidų apmokestinant individualią veiklą. Frakcijos teigimu, mažų pajamų iš individualios veiklos – iki 15 tūkst. eurų per metus – gavėjams vadinamasis efektyvus pajamų mokestis mažėtų nuo 5 proc. iki 3 proc., o dėl vadinamojo „mokestinio kredito“ mokestis bus taikomas skirtingai.
G.Skaistė ne kartą yra sakiusi, kad individualios veiklos apmokestinimo pokyčiais siekiama šią veiklos formą priartinti prie darbo santykių apmokestinimo. Jos teigimu, kodėl vieni žmonės turi mokėti 15 proc. ir gauti tą patį produktą, už kurį kiti turi mokėti 20 procentų.
Finansų ministerija individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 proc. GPM tarifu jį didinant palaipsniui: 2025 metais – nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 procentų. 2024 metais GPM tarifas individualiai veiklai nesikeistų.
Finansų ministrė yra teigusi, kad pokyčio nepajus 85 proc. visų šia veikla užsiimančių žmonių – didesnį GPM tarifą mokės tik uždirbę bent 3 tūkst. per mėnesį.
Be to, siūloma papildomu 5 proc. tarifu apmokestinti bendras gyventojų pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), o didesnes nei 120 VDU pajamas – papildomu 7 proc. tarifu, G.Skaistė yra sakiusi, kad vienodai turėtų būti vertinamos iš visų šaltinių gaunamos pajamos.
„Kodėl pinigas gautas iš darbo santykių yra kažkoks nuodėmingas negu tas pinigas kurį gauni iš dividendų. (...) Mano nuomone, tas pinigas, kuris ateina tiek iš kapitalo, tiek iš nuomos pajamų, tiek iš darbo santykių turėtų būti traktuojamas panašiai“, – yra sakiusi finansų ministrė.
Vyriausybė tikisi, kad bent dalis siūlomų mokesčių įstatymų pataisų bus priimta Seimo pavasario sesijoje.
