„Darbo užmokestis yra toks dalykas, kurį tikrai būtų galima mokėti bankiniais pavedimais, o ne grynaisiais, galų gale tai padėtų sumažinti šešėlį tam tikruose sektoriuose, o kaštai nėra tokie dideli“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.
„Turbūt tas pasipriešinimas yra natūralus iš to, kad žmonės yra pripratę taip gyventi, bet pokyčiai vyksta, atsiskaitymai ne grynaisiais Lietuvoje stipriai auga ir bent darbo užmokestis tikrai yra toks dalykas, kur būtų galima pervesti į kortelę“, – pridūrė ji.
G.Skaistė atkreipė dėmesį, kad prieinamumą prie grynųjų pinigų reikėtų didinti, bet tuo pat metu ji pastebi, jog Lietuvoje auga atsiskaitymai ne grynaisiais, be to, pinigus galima išsigryninti nebūtinai bankomatuose, o pavyzdžiui, „Perlo“ terminaluose.
„Tas padengimas yra pakankamai platus, galbūt jo visą laiką norėtųsi geresnio, tai vienas iš klausimų, kuriuos bandysime išspręsti drauge su Lietuvos banko pagalba mokėjimų taryboje, kad regionų padengimas būtų geresnis negu yra šiandien“, – sakė ministrė.
Seimas praėjusį antradienį ėmėsi pataisų, kuriomis siūloma uždrausti dienpinigius ir darbo užmokestį bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas mokėti grynaisiais. Jos turėtų būti mokamos tik į banko sąskaitą.
Teigiama, kad tai būtų dar vienas būdas valstybei kovoti su šešėliu, o darbuotojams – didesnis saugumo garantas. Pataisų iniciatoriai sako, kad gaudami atlygį grynaisiais, darbuotojai negali gauti bankų paskolų ir kitų paslaugų.
Tuo metu smulkiojo verslo atstovai tam nepritaria ir sako, kad tokios pataisos padidintų naštą ir sąnaudas.
