Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis ketvirtadienį spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį, kad 2022 m. iššūkių kėlė karas Ukrainoje, aukšta infliacija, centrinių bankų keliamos palūkanų normos, blogėjantys lūkesčiai dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų.
Tai – anot jo, buvo neeiliniai metai.
„Praėjusieji metai buvo nepalankūs, kai krito tiek obligacijų, tiek akcijų vertės. Per 150 metų tai yra praktiškai 3 ar 4 tokie metai, kai žiūrime nuo 19 amžiaus pabaigos iki 21 amžiaus pradžios.
Tad kontekstas ne pats maloniausias. Turime sau pripažinti, kad 10 metų gyvenome geromis sąlygomis, generavome dideles grąžas. Po ilgų sėkmingų distancijų prastesnių metu tikriausiai išvengti negalime. Jeigu pasižiūrėtume plačiau, ne tik į JAV, bet ir kitas pagrindinius akcijų ir obligacijų indeksus, šie metai generavo neigiamą grąžą”, – kalbėjo T.Gudaitis.
Tai lėmė, kad 2022 m. antros pakopos pensijų fondų grąža smuko 13,8 proc.
Pensijų fondų valdomo turto vertė per metus sumažėjo 4,7 proc. iki 5,6 mlrd. eurų.
Tiesa, T.Gudaitis sakė, kad vertinant rezultatus reikia žiūrėti į ilgesnį laikotarpį.
„Po to, kai buvo įsteigti gyvenimo ciklo fondai 2019 m., grąža per šiuos pastaruosius 4 metus vis tiek yra teigiama net ir po šių metų. Turime 32 proc. siekiančią grąžą”, – nurodė jis.
O kaip šiuo metu turėtų elgtis kaupiantieji?
Fondų valdytojų atstovas sakė, kad reikia nesiblaškyti ir įvertinus savo tikslus tęsti kaupimą tuose gyvenimo ciklo fonduose, kurie žmonėms priklauso pagal amžių.
„Siūlau įsivertinti situaciją, nes korekcijų laikas yra geriausias laikas kaupti pensijai. Pradėjus pažemėjimuose, ilguoju laikotarpiu rezultatas būtų teigiamas. Priešpensinio amžiaus žmonėms lėšų atsiėmimą patartume atidėti“, – nurodė jis.
T.Gudaičio pateiktais duomenimis, gyventojai jau yra pervedę įmokų už 4,7 mlrd. eurų. Investicinė grąža siekia 0,9 mlrd. eurų, išmokos – 0,4 mlrd. eurų.
Kas labiausiai svyravo
LIPFA nurodo, kad pernai labiausiai svyravo daugiau į akcijas investuojantys II pakopos pensijų fondai.
Jauniausio amžiaus gyventojams skirti II pakopos pensijų fondai, kuriuose didžiausią dalį investicijų sudaro akcijos, pernai svyravo labiausiai.
Nors, LIPFA duomenimis, 21-27 metų amžiaus kaupiančiųjų grupės fondų bendras svertinis grąžos vidurkis 2022 metais buvo -14,79 proc., grąža nuo įkūrimo 2019 metais siekia +38,07 proc.
28–34 metų kaupiančiųjų amžiaus grupės pensijų fondų svertinė grąža pernai sudarė -14,35 proc. (nuo įkūrimo +39,67 proc.), o 35–41 metų amžiaus pensijų fondai: -14,24 proc. (nuo įkūrimo +39,99 proc.).
Neigiamą 14 proc. ribą dar peržengė 42–48 metų amžiaus gyventojams skirti šalies II pakopos pensijų fondai, jų svertinė grąža pernai buvo -14,29 proc., tačiau jų grąža nuo įsteigimo ir toliau viršija 40 proc.
49–55 metų amžiaus kaupiantieji pernai fiksavo -13,82 proc. grąžą (nuo įkūrimo +35,79 proc.), 56-62 metų: -12,95 proc. (nuo įkūrimo +17,45 proc.), o 63–69 metų: -12,14 proc. (nuo įkūrimo +1,09 proc.) Tuo tarpu turto išsaugojimo pensijų fondų svertinė grąža buvo -11,4 proc. (nuo įkūrimo -0,6 proc.).
Lietuvos banko atstovas: atsigauti po svyravimų užtrunka metus ar pusantrų
Tuo metu Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis sakė, kad istorija rodo, jog po svyravimų atsigauna tiek finansų rinkos, tiek į jas investuojantys pensijų fondai.
„Tai užtrunka apie metus pusantrų, tačiau per tą laikotarpį pensijų fondų vertės sugrįžta į buvusias prieš krizę ar net jas viršija“, – nurodė A.Šilgalis.
Pasak centrinio banko atstovo, su rinkos dalyviais ir institucijomis diskutuojama, kaip patobulinti pensijų sistemą.
„Paskutinė reikšminga pertvarka įvyko 2019 metais, kai buvo įvesti gyvenimo ciklo fondai, anuitetų mokėtoja tapo „Sodra“, tačiau egzistuoja kelios vietos, kuriose galima atlikti pakeitimus. Galimi pakeitimai komunikacijos ir informacijos atskleidimo srityje. Diskutuojama apie pokyčius periodinių ataskaitų formate, svarstome, kaip jas padaryti aiškesnes“, – sakė jis.
Pasak jo, svarstoma ir apie papildomos informacijos suteikimą priešpensinio amžiaus žmonėms, kad jie dar prieš išeidami į pensiją pradėtų galvoti apie tai, kokį anuitetą rinktis.
Vidutinis pensijų anuitetas – 62,56 euro
Žmonės, sukaupę daugiau nei 10,8 tūkst. eurų, privalo įsigyti pensijų anuitetą.
„Sodros“ Anuitetų skyriaus vadovė Daiva Gerulytė sakė, kad šiuo metu vidutinis pensijų anuitetas yra 62,56 euro, o vidutinė sukaupta suma, kurią turėdamas žmogus įsigyja anuitetą, yra beveik 15,5 tūkst. eurų.
„Nepaisant to, kad rezultatai buvo blogi, vis dėlto geri ankstesnių metų rezultatai irgi daro teigiamą įtaką tiems, kas įsigyja pensijų anuitetą. Matome, kad yra tokių anuitantų, kurie gauna virš 300 eurų išmokas kas mėnesį“, – nurodė D.Gerulytė.
Pasak „Sodros“ atstovės, žmonių poreikiai nesikeičia – jiems svarbu paveldimumo galimybė ir stabilios išmokos.
„Nenuostabu, kad beveik 90 proc. žmonių renkasi standartinius anuitetus. Pasirinkus atidėtąjį anuitetą, kai iš pradžių mokama išmoka iš pensijų fondo ir tada išmokos yra kintamo dydžio, praėjusiais metais buvo galima patirti blogesnę šios anuiteto rūšies pusę. Bet tokią riziką prisiima tik 11 proc. anuitantų“, – sakė D.Gerulytė.
Šįmet – naujas įtraukimas į kaupimą
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus aptarė tai, ką turi žinoti būsimi pensininkai.
Jo teigimu, nuo šių metų pradžios pailgėjo būtinasis stažas tiek vyrams, tiek moterims – dabar jis yra 33 metai.
„Apskritai būtinojo stažo reikalavimas bus ilginamas dar apie 5 metus, kol vyrams ir moterims 2027 m. jis sieks 35 metus. Nuo 2023 m. pradžios vyrų pensinis amžius bus 64 metai ir 6 mėnesiai, o moterų – 64 metai. Taigi, kaip numato įstatymas, norintiems gauti pensiją vyrams šiais metais teks dirbti 2 mėnesiais ilgiau, o moterims – 4 mėnesiais ilgiau nei pernai“, – sakė M.Šiurkus.
Abiejų lyčių pensinis amžius 2026 m. pasieks 65 metus.
Jis taip pat priminė, kad šiais metais į pensijų kaupimą bus pirmą kartą įtraukti tie, kurie sausio 2 d. buvo pilnamečiai ir dirbantys, bei tie, kurie 2020 m. kaupti atsisakė.
Į kaupimą, preliminariais duomenimis, bus įtraukta 64,8 tūkst. žmonių.
