Valdžios atstovai tikina, kad valstybė stengiasi pasiūlyti alternatyvių investicijų visuomenei.
Finansų viceministrė Vaida Markevičienė sako, jog Lietuvoje tik 2,3 proc. žmonių pernai buvo investavę į vertybinius popierius, tuo metu Europos Sąjungoje šis rodiklis siekia 17 proc., o JAV – 43 proc.
„Esame šviesmečiais nuo JAV, bet ir esame toli nuo Europos Sąjungos vidurkio. Tai reiškia, kad potencialo tikrai yra ir kaip valstybė darome veiksmus, kad žmonės žengtų tuos pirmuosius investavimo žingsnius“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė V.Markevičienė.
„Kartu su valstybės institucijomis mes turime bendrą tikslą, kad kapitalo rinkos Lietuvoje išsivystytų ir bendrai Europoje yra tikslas, kad kapitalo rinkos būtų tokios, kaip Amerikoje“, – ten pat sakė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė.
Anot E.Čipkutės, kai įmonės pinigus skolinasi tik iš bankų, jos praranda lankstumą.
„Iš tiesų verslas, žmonės šiuo metu pas mus yra labai priklausomi nuo bankinio finansavimo. Europoje tas skaičius bankinio finansavimo yra 80 procentų. Tuo tarpu Amerikoje – tiktai apie 50-60 procentų, tai yra reikšmingas skaičius. (...) Kai vieną tik šaltinį turi, tai čia palūkanos keičiasi ir visa kita, tai tu daraisi mažiau lankstus“, – sakė LBA vadovė.
„Tas trūkumas yra ir mes čia kartu siekiame tą pakeisti Lietuvoje“, – pabrėžė E.Čipkutė.
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta pridūrė, kad kapitalo rinkos branda skatintų ir ekonomikos augimą.
„Apskritai kapitalo rinkų plėtra labai susijusi su ekonomikos augimu ir ne tik augimu, bet ir technologinio išsivystymo lygiu“, – spaudos konferencijoje sakė S.Krėpšta.
„Europoje kapitalo rinkos, finansavimas įmonių ne bankinių formų, o kitokiomis formomis, pavyzdžiui, vertybiniais popieriais, yra kelis kartus mažesnis nei JAV ir tai yra viena iš priežasčių šalia kitų, kodėl Europos ekonomika auga ir lėčiau, ir yra žymiai mažiau inovatyvi“, – aiškino LB valdybos narys.
Anot jo, Europoje per paskutinius 50 metų nebuvo įkurta nė viena itin didelės vertės įmonė.
„Per paskutinius 50 metų Europoje nebuvo įkurta nė viena įmonė, kurios vertė viršytų 100 mlrd. eurų, Amerikoje turime septynias įmones, kurių vertė viršija trilijoną ir jos visos buvo sukurtos per paskutinius 20-30 metų“, – teigė jis.
S.Krėpštos teigimu, problemos sprendimas yra kompleksinis.
„Čia yra keturios dedamosios. Visų pirma, tai yra reguliavimas – (...) yra įmonių segmentas, nes jos turi žinoti, kad jos gali pasiskolinti ne tik iš bankų, bet ir kapitalo rinkose. Matome, kad to supratimo ir žinomumo nėra daug Lietuvoje. (...) Trečia dedamoji – tai yra investuotojai, mums reikia žmonių, kurie norėtų investuoti. (...) Tada bankai, kurie suveda tuos, kurie nori investuoti ir tuos, kurie laukia investicijų“, – sakė LB valdybos narys.
V.Markevičienė teigė, kad valstybė stengiasi pasiūlyti alternatyvių investicijų visuomenei bei pabrėžė jos finansinio raštingumo trūkumą. Finansų viceministrė tikisi, kad žmonės pabandę investuoti į, pavyzdžiui, valstybės taupymo lakštus, susipažins su kapitalo rinka ir pradės ja domėtis.
„(Siūlome – BNS) investicinius produktus, tai praeitais metais buvo valstybės taupymo lakštai, o visai šviežiai startavo ir gynybos obligacijos, kurias žmonės galės įsigyti nuo spalio 10 dienos“, – sakė ji.
„Taip pat yra svarbu finansinis raštingumas. Labai ilgai jau kalbame apie tai, kokie Lietuvos žmonės yra neaktyvūs kapitalo rinkose. Mūsų kartais net įmonėms dažnai trūksta žinių apie finansavimo galimybes ne tik tradicinėmis priemonėmis, apie kapitalo rinkų galimybes“, – teigė V.Markevičienė.
