Lietuvos banko atlikto testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad bankai yra pajėgūs atlaikyti net ir nepalankių ekonominių sąlygų scenarijų.
„Finansų sistemai, kaip ir gyventojams bei verslui, tenka spręsti tiek tebesitęsiančius iššūkius dėl tebevykstančio Rusijos karo prieš Ukrainą padarinių ir aukštos infliacijos, tiek ir visiškai naujus. Per metus iš esmės pasikeitė palūkanų aplinka, jos reikšmingai padidėjo, šalies finansinis ciklas perėjo į lėtėjimo fazę, ekonomikos augimo perspektyvos yra pablogėjusios.
Bankų testavimo rezultatai rodo, kad bankų sektoriaus kapitalo šarvas yra itin tvirtas, o išaugęs pelningumas juos dar sustiprins, todėl bankai yra pajėgūs atlaikyti net ir reikšmingus sukrėtimus“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Padidėjus pagrindinėms palūkanų normoms, sumenkus šalies ekonomikos aktyvumui, kreditavimas Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, jau nuo praėjusių metų pabaigos yra ir dar kurį laiką bus lėtėjimo fazėje – slopsta bankų skolinimas tiek įmonėms, tiek namų ūkiams. Skolinimo sulėtėjimas savo ruožtu turi slopinančią įtaką pandemijos metu sparčiai augusioms nekilnojamojo turto (NT) kainoms, kurių augimas 2022 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje išblėso.
Nors įmonių ir namų ūkių įmokos už paskolas išaugo, jie ir toliau laiku vykdė įsipareigojimus, o kredito kokybė tebėra gera. Gyventojų gebėjimą grąžinti paskolas teigiamai veikia žemas nedarbo lygis, vis dar sparčiai didėjantys atlyginimai ir tvarus įsiskolinimo lygis, prie kurio prisidėjo nuo 2011 m. galiojantys Atsakingojo skolinimo nuostatai. Neveiksnių paskolų lygis ne tik kad nepadidėjo, bet ir pasiekė istorines žemumas – sudaro 0,5 proc. viso paskolų portfelio. Po 2009 m. krizės tokios paskolos sudarė net 20 proc. portfelio.
Dėl susikaupusio didelio likvidumo ir kylančių pagrindinių palūkanų normų bankų sektorius gauna netikėtai didelį pelną, kuris pagal pagrindinį scenarijų 2023 m., palyginti su 2022 m. pelnu, gali išaugti 2–3 kartus. Reaguodamas į susidariusią padėtį, Lietuvos bankas kartu su Finansų ministerija inicijavo Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą, kuris įsigaliojo gegužės mėn.
Įvertinęs finansų sistemos padėtį, Lietuvos bankas naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje įvardijo keturias pagrindines rizikas šalies finansų sistemai.
Ekonomikos sukrėtimo rizika mažėjančios prekybos, aukštos infliacijos ir išaugusių palūkanų normų aplinkoje. Tebesitęsiant Rusijos karui prieš Ukrainą, ekonomikoje vis dar jaučiamas energijos kainų šoko poveikis – infliacija tebėra per didelė, o jai pažaboti išsivysčiusių šalių centriniai bankai reikšmingai padidino pagrindines palūkanų normas. Tokioje aplinkoje lėčiau auga pasaulio ekonomika, o dviejų ketvirčių iš eilės neigiamas Lietuvos bendrojo vidaus produkto pokytis rodo, kad šalies ekonomika atsidūrė techninėje recesijoje.
Jei išsipildytų sukrėtimo rizika ir ekonomika bei eksportas reikšmingai trauktųsi, mažėtų darbo vietų skaičius, tai paveiktų ir finansinio stabilumo būklę, įmonių ir gyventojų galimybes grąžinti paskolas. Lietuvos banko atlikta jautrumo analizė rodo, kad ekonomikos sukrėtimui jautriausios yra apgyvendinimo ir maitinimo, transporto ir prekybos įmonės. Vis dėlto didžioji dalis gyventojų yra atsparūs palūkanų augimui dėl pastaraisiais metais sparčiai augusių pajamų ir Lietuvos banko 2015 m. nustatyto 5 proc. palūkanų šoko testo, suteikiant paskolas.
Lietuvos banko skaičiavimais, net palūkanoms pakilus 4 proc. punktais, t. y. tarpbankinėms palūkanų normoms EURIBOR pasiekus šį lygį, beveik dviem trečdaliams būsto paskolas turinčių namų ūkių mėnesio įmokos padidėtų iki 100 Eur ir tai sudarytų 3 proc. tų namų ūkių mėnesio pajamų. Kitiems būsto paskolas turintiems namų ūkiams įmokų padidėjimas sudarytų 5–7 proc. pajamų.
Lietuvos banko analizė rodo, kad net ir tuo atveju, jei išsipildytų nepalankusis scenarijus ir pažeidžiamos įmonės patirtų sunkumų, bankų nuostoliai būtų riboti. Prie to reikšmingai prisideda ir jau daugiau nei dešimtmetį veikiantys Lietuvos banko patvirtinti Atsakingojo skolinimo nuostatai ir bankų vykdyta tvari kreditavimo politika.
Būsto ir komercinio NT nuosmukio rizika. Pabrangus skolinimuisi ir suprastėjus būsto įperkamumui, jo paklausa sumažėjo, o rinka pastebimai atvėso. Nors metinis būsto kainų augimo rodiklis vis dar yra aukštas, būsto kainų lygis pernelyg nesikeičia nuo 2022 m. rudens. Lietuvos banko vertinimu, sklandus būsto rinkos sulėtėjimas šiuo metu nekelia didelio susirūpinimo ir netgi yra naudingas pačiai rinkai, padedantis grįžti į įprastesnes vėžes po didelio aktyvumo laikotarpio.
Vis dėlto, jei išsipildytų neigiamas scenarijus, t. y. reikšmingai pablogėtų ekonomikos padėtis, išaugtų nedarbas ir reikšmingai sugriežtėtų finansavimo sąlygos, būsto ir komercinio NT rinkos galėtų patirti sukrėtimą. Didesnio nuosmukio būsto rinkoje riziką mažina tai, kad per pandemiją susiformavę disbalansai yra riboti ir gerokai mažesni nei prieš finansų krizę, o komercinio NT nuosmukio riziką mažina šiuo metu vis dar mažas patalpų neužimtumas ir santykinai žemas NT plėtotojų įsiskolinimas.
Pasitikėjimo finansų sektoriuje sumažėjimo rizika dėl padidėjusios įtampos pasaulio finansų rinkose. Griežtėjanti pinigų politika po ilgai vyravusios žemų palūkanų normų aplinkos ir vykstančios korekcijos vertybinių popierių rinkose didina įtampą pasaulio finansų rinkose, o pavienių užsienio bankų problemos gali neigiamai paveikti pasitikėjimą visu bankų sektoriumi.
Riziką mažina tai, kad Lietuvos bankai tiesioginių sąsajų su žlugusiais užsienio bankais neturi, jų sąsajos su patronuojančiaisiais bankais yra gerokai sumažėjusios, o finansavimasis grįstas vietiniais indėliais, kurių dauguma yra apdrausti indėlių draudimo fondo. Be to, bankai turi reikšmingas kapitalo ir likvidumo atsargas, kurių pakankamumą patvirtina atliekami testavimai nepalankiomis sąlygomis, ir patiria teigiamą poveikį pelningumui dėl augančių palūkanų normų.
Reikšmingos kibernetinės atakos rizika vykstant karui. Kibernetinių atakų skaičius reikšmingai padidėjo Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, o finansų sistema tampa vis dažnesniu šių atakų taikiniu, todėl vykstant karui sistemiškai svarbios kibernetinės atakos tikimybė tebėra padidėjusi. Finansų įstaigoms būtina ir toliau stiprinti savo atsparumą kibernetinėms atakoms ir didinti investicijas į informacinių technologijų sistemų apsaugą.
Lietuvos bankas šiemet įvardijo ir du iššūkius finansų sistemai. Pirmiausia, itin sparčiai besiplečiantys elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų bei kriptoturto sektoriai turi toliau stiprinti savo brandą, ypač pinigų plovimo rizikos srityje, siekiant išvengti galimų sisteminių padarinių šalies finansų sistemos reputacijai.
Glaudus įvairių finansų įstaigų bendradarbiavimas bei kompetencijų didinimas gali padėti užkardyti rizikų pasireiškimą ir didinti sektorių atsparumą, o nauji Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai bei Reglamentas dėl kriptoturto rinkų prisidės prie tvaresnės sektorių plėtros.
Antras iššūkis – Lietuvos bankų sektoriui ir toliau yra aktuali ilgalaikė su klimato kaita susijusi rizika, kylanti dėl perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos. Skolinimas pereinamojo laikotarpio rizikai jautriausiems sektoriams (transporto, apdirbamosios gamybos, žemės ūkio ir energijos tiekimo) 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 32 proc. ne finansų įmonių paskolų portfelio.
Vangus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažėjimas kelia chaotiškos žaliosios pertvarkos scenarijaus išsipildymo tikimybę. Pirmą kartą atlikta bankų sektoriaus jautrumo su klimato kaita susijusiai rizikai analizė rodo, kad papildomų priemonių taikymas, siekiant mažinti ŠESD emisijas, ilgainiui mažintų bankų sektoriaus patiriamus kredito nuostolius.
Reaguodamas į minėtas rizikas ir iššūkius, Lietuvos bankas ir toliau kryptingai stiprina finansų sistemos atsparumą ir užkardo rizikų galimą poveikį. Praėjusiais metais finansų sistemą sustiprino padidintas pradinio įnašo reikalavimas antrai ir paskesnėms būsto paskoloms, įsigaliojęs rizikos poveikį mažinantis sektorinis sisteminės rizikos kapitalo rezervas ir paskelbta padidinta anticiklinio kapitalo rezervo norma.
