„Su institucijomis turinys suderintas rengiant projektą. (...) Balandį tikimės atnešti į Vyriausybę, tikimės kuo spartesnio priėmimo ir tada atnešime į Seimą. Įsigaliojimas numatytas lapkritį (...), galbūt galimas ir ankstesnis įsigaliojimas“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete, svarstant šios rinkos situaciją, trečiadienį teigė Mindaugas Liutvinskas.
Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas neatmeta galimybės rinkos reglamentavimo įstatymus Seime apsvarstyti skubos tvarka.
Pasak finansų viceministro, ketinama didinti įmonių įstatinį kapitalą, kuris dabar tesiekia 2,5 tūkst. eurų – tokį turi 92,5 proc. įmonių: „Pritempiant prie tos, kas, tikėtina, bus galutiniame Europos Sąjungos reglamento (jis įsigaliotų nuo 2025 metų – BNS) variante“.
Įstatymų pataisomis siekiama, kad kliento tapatybė būtų nustatoma nepriklausomai nuo operacijos sumos, o paslaugų teikėjams – drausti sudaryti anonimines sutartis ar priimti kitus sprendimus dėl tokių sutarčių.
Įmonių priežiūrą numatoma patikėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), būtų griežtinami reputacijos reikalavimai įmonės valdymo ir priežiūros organų nariams, naudos gavėjams, įmonė ar bent jos dalis turėtų veikti Lietuvoje, administracijos vadovas privalėtų reziduoti Lietuvoje, kad, pasak M.Liutvinsko, „būtų užtikrinti santykiai su atsakingomis institucijomis“.
Ketinama drausti pinigų plovimo prevencijos specialistui dirbti keliose įmonėse, išimtys būtų daromos tik grupei. Lietuvoje veikiančių įmonių sąrašas bus viešas. Pasak M.Liutvinsko, nenumatomas tokių paslaugų teikėjų licencijavimas.
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad dabar šalyje veikia 250 kriptokeityklų ir tai, pasak jo, kelia nerimą.
„Kovo viduryje Lietuvoje veikė 250 kriptokeityklų. Tai neramina, nes primena situaciją, kurią turėjo estai“, – komiteto posėdyje teigė S.Krėpšta.
Kovo viduryje Lietuvoje veikė 250 kriptokeityklų. Tai neramina, nes primena situaciją, kurią turėjo estai.
Pasak jo, Estija turėjo apie 1 tūkst. tokių keityklų, bet įvertinus jų riziką sugriežtino veiklą ir keityklų sumažėjo, dalis jų persikėlė į Lietuvą. Reglamentuojant rinką Lietuva ketina sekti Estijos pavyzdžiu.
FNTT vadovas Mindaugas Petrauskas irgi teigia, kad kriptoturto įmonių „skaičius per daug auga“: „Mums jau truputį neramu – ir su sankcijomis, ir su kitais dalykais darbo krūvis artėja į butelio kakliuką“.
Jo teigimu, Europolas kol kas stebi tik šiek tiek suaktyvėjusį rublių keitimą į kriptovaliutas, bet „išėjimo į eurus“ nefiksuoja.
„Europolas kol kas nemato, kad su Rusija ar Baltarusijos būtų labai pastebėtas didesnis kripto aktyvumas, gal ir keičia rublius į kripto, bet kad išėjimas būtų į eurus, to nebuvo pastebėta“, – pranešė M.Petrauskas.
FNTT vadovo teigimu, apie reikalavimų pinigų operacijoms griežtinimą kalbama nuo 2021 metų rudens, po susitikimo su Estijos ir Latvijos finansinės žvalgybos atstovais.
Pasak jo, FNTT 2021 metais buvo gavusi 3153 pranešimus apie operacijas grynaisiais pinigais, viršijančias 15 tūkst. eurų, o šiemet – 826 pranešimus. Apie įtartinas operacijas pernai gauti 49 pranešimai, o šiemet – 22.
Jis taip pat pranešė, kad dabar FNTT atlieka sektoriaus strateginę analizę, kad „suvaldytų situaciją ir matytų, kokie mastai yra“.
„Planiniai patikrinimai vyksta. Yra šeši didžiausi, pavojingiausi žaidėjai, vasarį prasidėjo patikrinimai“, – sakė M.Petrauskas.
Pasak S.Krėpštos, ES nuo 2020 metų yra pradėjusi diskusijas, kaip reglamentuoti kriptoturto įmonių veiklą.
„Po kelerių metų Europa bus pirmasis regionas, turėsiantis vieningą kriptorinkos reguliavimą. Dabar yra nacionaliniai režimai“, – komitete sakė S.Krėpšta.
