Tokiu būdu Europos Sąjungos (ES) šalys ketina drastiškai sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro importo ir spręsti klimato kaitos problemas. Karas Ukrainoje taip pat paspartino žaliąją transformaciją Lietuvoje. Apie tai finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė kalbėjo šiandien vykusioje „Žaliųjų finansų strategijos įgyvendinimas Baltijos šalyse“ konferencijoje.
Karo fone – galimybių langas
Pasak viceministrės V.Česnulevičiūtės, prasidėjus karinei invazijai į Ukrainą, ES suprato, kad yra itin priklausoma nuo rusiškų energetinių resursų, už kuriuos gautais pinigais Rusija finansuoja karinę agresiją. Todėl karo Ukrainoje akivaizdoje ES žalioji transformacija suteikia daug galimybių Lietuvai perorientuoti savo energetiką, išnaudojant atsinaujinančių išteklių potencialą.
„Be siaubingo Ukrainos ir šalies gyventojų naikinimo, Rusijos karas visame regione ir už jo ribų sukėlė didelių iššūkių ekonominiam stabilumui ir augimui. Todėl turime sutelkti pakankamus resursus energetiniam persiorientavimui visos ES mastu – tiek didinant energijos vartojimo efektyvumą, tiek ir pereinant prie atsinaujinančios energetikos šaltinių. Nuo to priklauso ES energetinė nepriklausomybė ir stabilios, prognozuojamos ir mažėjančios energijos kainos vartotojams“, – pažymėjo finansų viceministrė V.Česnulevičiūtė.
Viceministrė pažymėjo, jog Lietuvos pavyzdys atsisakyti rusiškos energijos – dujų, naftos ir elektros importo, galėtų įkvėpti ir kitas ES šalis – toliau stiprinant Europos energetinę nepriklausomybę ir imantis papildomų veiksmų sankcionuojant Rusiją.
Ambicijos tvariųjų finansų srityje
Konferencijos metu V.Česnulevičiūtė pasakojo, jog klimato tikslų įgyvendinimui rengiama Lietuvos žaliųjų finansų strategija ir veiksmų planas. Kartu su partneriais Europos Komisijoje ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke yra parengtos rekomendacijos, padėsiančios sukurti tvariųjų finansų ekosistemą šalyje ir instrumentus platesniam ratui investuotojų – tiek iš vidaus, tiek ir iš tarptautinės rinkos – prisidėti prie platesnio Lietuvos ekonomikos transformavimo.
Šis Lietuvoje vykdomas tvariųjų finansų projektas atliepia vieną pagrindinių ES politikos krypčių – Europos žaliąjį kursą, ‒ kurios vienas iš elementų – vystyti tvariuosius finansus Europoje, t. y. siekti, kad privataus sektoriaus investicijos prisidėtų prie perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos.
„Lietuva siekia tapti regiono tvariųjų finansų centru, o siekiant šio tikslo svarbu sukurti palankią aplinką tiek tvariam verslui, tiek į jį investuojantiems finansų rinkos dalyviams. Vyriausybė imasi regioninės lyderystės tvariųjų finansų srityje ir siekia sukurti ekosistemą, kuri suteiktų pagreitį žaliųjų finansų plėtrai Lietuvoje ir padėtų mobilizuoti privačias lėšas, nukreipiant jas į šalies ūkio žaliąją pertvarką. Tai itin svarbu, nes žaliosios pertvarkos tikslams pasiekti šalia valstybės investuojamų lėšų reikia dar apie 4 mlrd. eurų privačių investicijų“, – pažymėjo finansų viceministrė.
V.Česnulevičiūtė akcentavo, jog veiksmų plane rekomenduojama steigti Žaliųjų finansų institutą, kuris konsultuos verslą ir institucijas žaliųjų finansų klausimais ir atliks analitines užduotis. Taip pat išvystyti centralizuotą tvariųjų duomenų bazę, pagal kurią galėtų būti vertinami, ar projektai yra tvarūs bei sukurti tvaraus ženklinimo ekosistemą.
Žalioji transformacija Lietuvoje
Taip pat, anot V.Česnulevičiūtės, Lietuvai numatytas per 6 mlrd. eurų finansavimas iš beprasidedančios naujos 2021-2027 m. ES investicijų programos. Iš šių lėšų Lietuva ketina nukreipti 2,2 mlrd. eurų žaliajai transformacijai, iš kurios daugiausia dėmesio bus skiriama energetinio efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių priemonėms bei regionų, kurių socialinė ir ekonominė padėtis priklauso nuo didelių taršių įmonių, transformacijai.
Be to, prie žaliosios pertvarkos kelio prisidės 2,225 mlrd. eurų vertės „Naujos kartos Lietuva“ planas, kurį patvirtino EK. „Naujos kartos Lietuva“ plane žaliajai pertvarkai skiriama 43 proc. finansavimo. Plane „Žaliojo kurso“ priemonės yra orientuotos į šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, o ne tik į aplinkosauginius tikslus.
„Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus ambicingus klimato tikslus ir toliau reikšminga naujojo programinio laikotarpio investicijų dalis bus skirta renovacijos, atsinaujinančių energijos šaltinių, darnaus judumo ir žiedinės ekonomikos skatinimui“, – konferencijos metu pažymėjo V.Česnulevičiūtė.
Pasak viceministrės, 2014–2020 m. laikotarpiu finansinėms priemonėms įgyvendinti skirta 628 mln. eurų ES lėšų. Šių finansinių priemonių privalumas – tęstinumas, kadangi paskolintos ar investuotos lėšos sugrįžta ir yra investuojamos kelis kartus. Grįžtančios lėšos toliau naudojamos kuriant naujas priemones verslui, daugiabučių namų renovacijai ir kt. projektams, neskiriant papildomų valstybės biudžeto lėšų. Taip sukuriami ilgalaikiai finansavimo mechanizmai.
Atitinkama jų dalis – 374 mln. (60 proc.) – buvo skirta fondams, kuriais prisidedama prie žaliosios pertvarkos daugiabučių, centrinės valdžios ir savivaldybių pastatų modernizavimo srityse. Nuo 2005 m. iš viso įgyvendinti 3854 daugiabučių namų renovacijos projektai, kurie sudaro apie 10 proc. visų daugiabučių namų.
NPĮ konsolidacija – kelias į tvarumą
Vyriausybė priėmė nutarimą pradėti nacionalinių plėtros įstaigų – UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA), UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra" (VIPA), UAB „Valstybės investicijų valdymo agentūra" (VIVA), UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas" (GARFONDAS) – ir UAB „Valstybės investicinis kapitalas" (VIKA) konsolidavimą.
V.Česnulevičiūtės teigimu, konsoliduota NPĮ prisidės prie taiklesnių finansinių priemonių panaudojimo, naujų finansinių resursų atrakinimo ir efektyvesnio bendradarbiavimo su finansų įstaigomis.
„Stipri NPĮ užtikrins didesnes investicijas į strateginės veiklos sritis – nuo aukštos pridėtinės vertės sektorių vystymo iki žaliosios ir skaitmeninės transformacijos. Siekiame sukurti savarankišką ir politiškai nepriklausomą įstaigą, kuri pasitelktų vieningą investavimo strategiją, užtikrintų finansinių priemonių sinergiją, efektyvų ES paramos pakartotinį panaudojimą bei platesnio masto institucinių ir privačių investuotojų pritraukimą“, – pažymėjo viceministrė V.Česnulevičiūtė.
