Baltijos šalių ekonomika 2013 m. pirmą ketvirtį augo lėčiau palyginti su ankstesniu ketvirčiu, o infliacija slopo nevienodu mastu. Lietuva kol kas neatitinka narystei euro zonoje keliamų sąlygų ir infliacija lieka kliūtimi, kurios nevalia pamiršti. Pasak R.Medaiskytės, šiemet Baltijos šalių ekonomikos augs mažesniu tempu nei 2012 metais, tačiau vis tiek bus tarp sparčiausiai augančių Europoje.
Bankrutuoja vežėjai
Pastebime, jog daugėja transporto įmonių bankrotų.
Lietuvos ekonomikos augimo prognozė liko nepakeista – šalies BVP 2013 metais augs 3,0 proc. Latvijos ekonomika šiemet taip pat augs 3,0 proc., o Estijos ūkio augimo lūkesčiai pabloginti nuo 3,3 iki 2,0 proc.
Eksporto augimas Baltijos šalyse lėtėjo. Padėtį gelbsti tai, kad nei viena iš pagrindinių Baltijos šalių užsienio prekybos partnerių šiemet nepatirs recesijos. Tačiau Vokietijos, Rusijos ir Lenkijos ekonomikos šiemet augs lėčiau nei 2012 metais, atitinkamai sunkiau tikėtis, kad eksporto augimas išsilaikytų nepakitęs. Mažoms ir atviroms ekonomikoms, kokia yra ir Lietuva, prastėjančios aplinkybės užsienio rinkoje žada ir sudėtingesnes BVP augimo sąlygas.
„Pastebime, jog daugėja transporto įmonių bankrotų. Statistika nėra oficiali, tačiau tai irgi indikatorius, kad užsienio prekyba lėtėja. Vežėjams tai nėra geriausi laikai“, – sakė R.Medaiskytė.
 |
| „Volvo trucks“ nuotr./Vilkiko vairuotojas |
Pigūs pinigai
Atsiranda paradoksali situacija. Ekonomikos gerėjimas investuotojų sutinkamas neigiamai.
Pasaulio finansų rinkose pastarasis laikotarpis kupinas dvejonių. Investuotojai yra itin jautrūs pinigų politikos tono pokyčiams. Šiuo metu toną duoda JAV Federalinis rezervų bankas, geresnės ekonominių rodiklių reikšmės yra priešinamos galimam skatinimo mažėjimui. Europoje ekonomikos būklė kol kas neprilygsta JAV ir čia palūkanų normos toliau bus palaikomos žemos. Tai reiškia, kad pinigai išliks pigūs ir Lietuvos skolininkams.
 |
| JAV doleriai |
„Investuotojai bijo, kad JAV keis savo monetarinę politiką. Atsiranda paradoksali situacija. Ekonomikos gerėjimas investuotojų sutinkamas neigiamai, nes baiminamasi, kad JAV mažins spausdinamų pinigų kiekius ir rinkoje jie brangs“, – paaiškino ekonomistė.
Pasak jos, griežtesnė monetarinė JAV politika brangintų pinigus ne tik gyventojams, bet ir valstybėms. Dėl to gali pigti ir Lietuvos leidžiamos obligacijos, nors mūsų vidaus situacija bus visiškai normali. Taip pat daug klausimų kelia, kiek ilgai Europos centrinis bankas laikys rekordiškai žemas paskolų palūkanų normas. Jų kilimas neigiamai atsilieptų visiems paskolų eurais turėtojams.
Atitinka tik Latvija
Šiuo metu Mastrichto kriterijus eurui įsivesti atitinka tik Latvija.
Latvijai nuo 2014 m. jungiantis prie euro zonos, Lietuva lieka vienintelė iš Baltijos šalių dar nepasiekusi šio užsibrėžto tikslo. Lietuva neatitiko biudžeto deficito kriterijaus – 2012 metais deficitas buvo 3,2 proc. BVP.
R.Medaiskytė nurodė, kad šiuo metu Mastrichto kriterijus eurui įsivesti atitinka tik Latvija. Estija viršija infliacijos kriterijų, o Lietuvai koją kišą viešieji finansai.
Tačiau ne tik tai šiuo metu būtų didžiausia kliūtis – vidutinė metinė infliacija jau senokai balansuoja ties Mastrichto kriterijaus riba. Infliacija – tiesiogiai sunkiai kontroliuojamas rodiklis, o „nuvaldyti“ jį būtų paprasta, kad ir fiskalinės politikos priemonėmis. Žinoma, euro turėjimas pats savaime neapsaugo nuo nedisciplinuotos ekonominės politikos. Tačiau mažai atvirai ekonomikai, kokia yra Lietuva, buvimas bendroje pinigų sąjungoje atneštų daugiau naudos nei nuostolio.
Lenkai keičia požiūrį
Ne visos visuomenės sensta vienodai. Pensijų fondai gali investuoti visame pasaulyje, tuo tarpu „Sodra“ susijusi su Lietuvos perspektyvomis.
R.Medaiskytė apžvelgė ir pensijų kaupimo sistemos problemas. Ji Lietuvą palygino su Lenkija, kuri susidūrė su panašiais iššūkiais.
Sudėtingesni laikai ekonomikai pajudino ne taip seniai reformuotos pensijų sistemos lėšas. Antrosios pakopos pensijų sistemą vėl norima keisti ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, tik pastarosios ketinimai drastiškesni nei Lietuvoje. Išmokos senatvės pensijos atveju tiek einamojo finansavimo, tiek kaupiamojo yra beveik neprognozuojamas dydis. Ir nuspėti, pagal kurią sistemą kaupiamų lėšų grąža bus didesnė, neįmanoma. Tačiau kaupiamoji pensijų sistema sudaro galimybę diversifikuoti lėšas, nesudedant visų senatvės pensijos lūkesčių į vieną vietą. Pasitikėjimą kaupiamąja pensijų sistema mažina ne pats jos veikimo principas, o viešoji politika, kuri, siekdama išspręsti šiandienines problemas, gali iškraipyti ilgalaikius taupymo sprendimus.
 |
| BFL/Sauliaus Žiūros nuotr./Pensininkas |
„Iš pokalbių matyti, jog Lenkija nusiteikusi gerokai mažinti pensijų fondų įtaką kaupimui. Tai turi savų pliusų ir minusų. Nei viena sistema nesuteikia garantuotos grąžos. Gali būti, jog „Sodros“ pensija būtų didesnė, jei nebūtų kaupiama privačiai. Tačiau privatūs fondai leidžia asmeniui tiksliai žinoti, kiek turto yra sukaupta ir diversifikuoti riziką, nes ne visos visuomenės sensta vienodai. Jie gali investuoti visame pasaulyje, tuo tarpu „Sodra“ tiesiogiai susijusi su Lietuvos visuomenės perspektyvomis“, – sakė R.Medaiskytė.
