Komentuodamas pirmadienį britų dienraštyje „Financial Times" paviešintą informaciją, kad per „Finolitą Unio" galėjo keliauti iš „Wirecard" išvaistyti pinigai, D.Oliškevičius patikslino, kad 100 mln. eurų pervedimą gavo ne pati įmonė, o vienas jos klientų.
Suma gauta vienu stambiu pervedimu, kurią „Finolita Unio“, teigia vadovas, patikrino pagal visas pinigų plovimo prevencijai skirtas procedūras. Jis pripažįsta, kad suma yra nemaža, tačiau nėra neįprasta „Finolitos Unio“ klientams.
Jis paneigė „Financial Times“ skelbiamą informaciją, kad šioje grandinės dalyje tiesiogiai dalyvavo vienos iš jos akcininkų, Singapūre įsikūrusios „Senjo Group“ antrinė įmonė „Ocap“, ši sąskaitų Lietuvos bendrovėje neturi. Tiesa, tiek grupė, tiek su ja susijusios kai kurios kitos įmonės sąskaitas „Finolitoje Unio“ turėjo, bet 2020 m. rugpjūtį visos jos buvo uždarytos.
Be to, Lietuvos įmonė su „Wirecard“ bendradarbiavo – kūrė infrastruktūrą, kuri pajėgtų aptarnauti tuometinės Vokietijos fintech pažibos pajėgumus, tačiau jos dar nespėjus iki galo pabaigti, „Wirecard“ iškeltas bankrotas.
Aiškindamas, kodėl nedidelė, dar 2017 m. vieną darbuotoją turėjusi Lietuvos įmonė galėjo sudominti Vokietijos milžinę „Wirecard“, įmonės vadovas sakė, kad tai lėmė „Finolitos Unio“ prieiga prie Lietuvos banko CENTROlink sistemos, kuri suteikė galimybę pateikti konkurencingą kainodarą ir naudojamos modernios bei lanksčios technologijos.
Kalbėdamas su 15min D.Oliškevičius priminė, kad klausimų dėl situacijos „Wirecard" kilo dar 2019 m. spalį, po „Financial Times“ publikacijos apie galimą „Wirecard“ pelno išpūtimą. Tuomet buvo pavestas auditas, kurio rezultatai paskelbti 2020 m. balandžio mėnesį.
„Mes Vokietijos reguliuotoją BaFin vertinome pozityviai, nes bent jau tuo metu jis buvo kompetentinga institucija. Mes taip pat vertinome kitus aspektus, kaip kanclerės Angelos Merkel „Wirecard“ protegavimą Kinijoje, kur jie atliko investicijas, Japonijos banko „SoftBank" 1 mlrd. JAV dolerių investicija į „Wirecard“. Visi aspektai išlaikė „Wirecard“, kaip patikimos įmonės, įvaizdį, mes norėjome tęsti bendradarbiavimą“, – sakė jis
Apie susidariusią situaciją ir įmonės ateitį vadovas papasakojo 15 min.
– Ar verslo partnerystė su „Wirecard“ buvo jūsų kaip įmonės iniciatyva ar jūsų akcininkų iš Singapūro iniciatyva?
– Jie buvo referuoti mums iš „Senjo Group“.
– Iš šono žiūrint 100 mln. eurų perlaidos suma yra labai stambi. Kokio dydžio įprastai būna pervedimai „Finolitoje Unio“ ir ar tai nesukėlė įtarimų?
– Taip, tenka pripažinti, suma tikrai nemaža, bet norėčiau pabrėžti, kad tai nėra neįprasta suma mūsų klientams. Stambių klientų turėjome ir daugiau.
Pavedimas praėjo visas mūsų kontroles, visus pinigų plovimo prevencijos mechanizmus, kuriuos mes turime visiškai automatizuotus, naudojamus ir kitų organizacijų. Mūsų specialistai įvykdė know-your-client (KYC) procedūras. Visi mūsų gauti duomenys teigė, kad jokių sąsajų su „Wirecard“ nėra.
Nuo kovo iki birželio vyko pavedimai iš to kliento (galimai netiesiogiai gavusio minėtus 100 mln. eurų iš „Wirecard“ – 15min pastaba), sąskaitų. Į detales negaliu leistis, nes tai yra Lietuvos banko tyrimų dalis.
– „Financial Times“ skelbia, kad „Senjo Group“ antrinė įmonė „Ocap“ buvo tarpininkas pervedant minėtus 100 mln. eurų. Ar jie dažnai siųsdavo perlaidas per jus?
– Jie taip rašo, bet „Ocap“ niekada nebuvo „Finolitos“ klientas. Pagal informaciją, kuria mes disponuojame ar bent jau disponavome tuo metu, naudos gavėjas yra ne „Senjo Group“.
– Žiniasklaidoje skelbiama, taip pat ir jūs patvirtinote, kad „Finolita“ atsiribojo nuo akcininkų. Galbūt galite papasakoti apie šią procedūrą ir patikslinti kieno iniciatyva tai atlikta?
– Tai buvo mūsų įmonės iniciatyva. Mes identifikavome, kad negalime toliau dirbti su tokiu akcininku kaip „Senjo“, kuriam pareikšti įtarimai. Kaip prieš porą dienų minėjo Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas, tai savaime nėra kažkoks pažeidimas, bet reputacijos prasme, klientų prasme, korespondencinių bankų prasme, partnerių prasme mums būtų buvę ypač sunku toliau užtikrinti veiklos tęstinumą, jei mes būtume ir toliau likę „Senjo Group“.
– Ar matote ženklų, kad Lietuvos bankas galėtų apskritai panaikinti licenciją?
– Šiuo metu tikrai to nematau, viskas yra Lietuvos banko kompetencijos ribose, ir mes tikrai tikimės teisingo ir teisėto sprendimo. Suprantame visą politinį foną po „Financial Times“ publikacijos. Ji, mano įsitikinimu, yra subjektyvi, galbūt paveikta Vokietijos politikų, kurie praleido tą didįjį klausimą pavadinimu „Wirecard“. Dabar, kaip visada, ieškoma kaltų. Mes visiškai palaikome Lietuvos banką, tikime jo objektyvumu.
– Ar šiandien funkcionuojate visu pajėgumu, ar nebuvo papildomų apribojimų, kol vyksta tyrimas?
– Ne, įmonė nėra gavusi jokių sankcijų.
– Ar per šį laiką pritraukėte naujų klientų ir ką galvoja senieji klientai? Kaip ši istorija galėtų paveikti jūsų įvaizdį?
– Klientai, su kuriais užmegzti santykiai, su „Wirecard“ istorija yra susipažinę. Dėl naujų klientų – susilaikysiu nuo komentarų. Mums, kaip įstaigai, bus svarbūs Lietuvos banko valdybos galutiniai sprendimai. Tikimės, kad už poros savaičių juos jau galėtume turėti. Mums, kaip įmonei, tai yra pagrindinis momentas, kad galėtume judėti toliau.
Tiesa, norėčiau dar priminti – kai Lietuvos bankas pateikė tyrimo išvadas, mes į jas atsakėme, mūsų pirkėjas įvertino jas. Žinoma, jis įsivertino ir rizikas ir rezultatus, bet pirkimo-pardavimo sutartį pasirašėme.
Tikimės, kad ją pavyks įgyvendinti.
– Galbūt galėtumėte papasakoti apie naujuosius investuotojus, ar tai yra užsienio kapitalo įmonė, ar lietuviška?
– Tai yra užsienio kapitalo įmonė. Į detales leistis nenorėčiau, nes yra tam tikros konfidencialumo sutartys.
– Įmonė nusprendė investuoti anksčiau, bet pirmadienį pasirodė „Financial Times“ straipsnis – ar kalbėjote dėl jo ir sukelto ažiotažo?
– Žinoma. Įvykiai, kaip matėte, vyksta nuo vasaros. Tiek Lietuvos bankas, tiek pirkėjas, kuriam turime viską atskleisti, šį klausimą žino ir supranta. Tiesiog nuo pirmadienio tai tapo vieša. Pirkėjas yra informuotas ir jis mus palaiko, nori kad šis klausimas buvo baigtas kuo greičiau ir galėtume kaip įmonė judėti link savo tikslų.
– Kad ir kaip pasibaigtų Lietuvos banko tyrimas, žala Lietuvos fintech sektoriui jau yra padaryta, bent jau reputacinė. Kaip vertinate jo perspektyvas – ar tai bus ta istorija, kurią visi pamirš po kelių mėnesių ar metų ar visgi tai suteiks didesnio reguliavimo poreikį?
– „Wirecard“ skandalas įeis į istoriją. Įmonės struktūros, pavedimai įeis į pinigų plovimo prevencijos vadovėlius. Būsimi studentai, po to kai Lietuvos bankas atskleis informaciją, mokysis iš sofistikuotų struktūrų ir schemų. Tai tam tikra prasme yra beprecendentis atvejis – tiek „Wirecard“, tiek susijusių su „Wirecard“ įmonių. Istoriškai reikėtų pasižiūrėti, kaip tokius beprecedenčius atvejus priima rinka.
– Jūsų nuomone, kas šioje situacijoje buvo nepadaryta, nes Lietuvos banko atstovai antradienį trumpai užsiminė, kad galbūt pritrūko dalijimosi žiniomis iš Vokietijos ir Singapūro institucijų pusės.
– Vienareikšmiškai, tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Mes, kaip įstaiga, nematome visko. Lietuvos bankas turi daugiau resursų, bet jis kliaujasi bendradarbiavimu su partneriais kitose šalyse. Tai visiškai pritarčiau pozicijai, kad atitinkamos Vokietijos institucijos ir reguliuotojai turėjo iš anksto pasidalinti informacija.
Ja nepasidalinę, jie sukėlė didžiulę krizę, kuri nuaidėjo per visą pasaulį. Pasakysiu paprastai – Vokietija turėjo imtis veiksmų, o ne klaidinti visą rinką.
– Dabar turite didelę infrastruktūrą, su kuria galite aptarnauti didžiulius srautus. Ji buvo kurta „Wirecard“, bet sandoris neįvyko. Ar tikitės greitu metu rasti partnerį, kuris galėtų pasinaudoti sukurta infrastruktūra?
– Natūralu, po poros savaičių galėsime plačiau apie tai pakalbėti.
– Gal galite daugiau papasakoti apie „Finolitą“ – į viešumą patekote dėl šios istorijos, bet iki „Senjo Group“ atėjimo 2017 m. buvote smulki bendrovė su vienu darbuotoju. Kas sudomino jūsų investuotojus?
– Aš pats buvau „Finolitos“ steigėjas ir 2013 m. buvo gūdūs laikai, kai žodis fintech nebuvo vartojamas. Tuomet pateikėme paraišką Lietuvos bankui dėl licencijos. Licencijavimas užtruko porą metų, nes, kaip minėjau, elektroniniai pinigai, atsiskaitymai nebuvo išsiplėtę tiek, kiek šiandien.
2015 m. sėkmė aplankė ir licencija įstaigai buvo suteikta. Tuo metu neturėjau pakankamai kapitalo įmonei išvystyti, o investuotojai, su kuriais buvo tartasi, pasakė, kad šiuo metu investuoti negali.
Buvo gaila uždaryti projektą po dvejų metų nuoseklaus darbo. Pradėjau ieškoti investuotojų, kurie galėtų nupirkti įmonę. Taip ir atsirado „Senjo Group“, jie atėjo per vieną Vilniaus teisininkų kontorą.
Mes su jais susitikome, pabendravome. Lietuva 2017 metais jau pradėjo judėti reikiamais žingsniais, buvo CENTROlink užuomazgos, atsiskaitymai SEPA erdvėje. „Senjo“ sutiko, sakė mums yra įdomu ir mes norime pirkti. 2017 m. gegužės mėnesį jie ir įsigijo įmonę. Tuo metu dirbo vienas žmogus – aš.
2018 m. buvo pristatytas verslo planas, pirmosios investicijos atėjo rugpjūčio mėnesį ir kompanija pradėjo plėstis. Nuo vieno žmogaus šou įstaiga išaugo į keliolikos žmonių kompaniją, per tą laiką gavome elektroninių pinigų įstaigos licenciją.
2020 m. prasidėjo veikla. Jos startas, žinoma, nebuvo lengvas dėl COVID-19.
„Finolita" į Lietuvos banką kreipėsi pati
Reaguodama į 2020 m. birželį viešumoje skelbtą informaciją dėl „Wirecard", „Finolita Unio" savo vidinį patikrinimą pradėjo 2020 m. liepos 1 d., o liepos 3 d. susitiko su Lietuvos banko atstovais. Tą pačią dieną buvo paskelbta, kad bendrovės akcininkų, Singapūro „Sanji Group“ atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl sąsajų su „Wirecard“. Liepos 8 d. Lietuvos banką ji informavo, kad ieško naujo akcininko.
Tų pačių metų rugpjūčio 12 d. užblokuotos akcininkų ir jais susijusių įmonių sąskaitos. Rugpjūčio 26 d. buvo kreiptasi į įmonę „Valnetas“, kuri buvo bankų „Snoras“ ir „Ūkio bankas“ administratorius, ji sutiko laikinai perimti bendrovės valdymą.
„Aš suprantu, kad „Valnetas“ daugeliui gali skambėti kaip laidotuvių maršas, nes tai yra bankroto administratorius. Bet mes vertiname ne tik jo administravimo, bet ir valdysenos sugebėjimus. Jie tiko mums kaip nepriklausomas ir kompetentingas valdytojas“, – 15min sakė D.Oliškevičius.
Lietuvos banko tyrimas pradėtas spalio 14 dieną, jo išvados įmonei buvo pateiktos gruodžio 23 d. Per tą laiką „Senjo Group" liko turtinių teisių turėtojai, kurie „Finolitai" ieškojo investuotojo. Per šį laiką patvirtinti ir du nauji valdybos nariai – buvęs „Telia" vadovas, dabartinis „PayRay“ banko valdybos narys Kęstutis Šliužas bei Gintautas Preidys, „LTL kredito unijos" valdybos narys, buvęs 1999 m. žlugusio „Litimpeks“ banko vadovu.
Gautomis Lietuvos banko išvadomis buvo pasidalinta tiek įmonės viduje, tiek su naujuoju pirkėju. D.Oliškevičiaus teigimu, pirkėjas įvertino tyrimo išvadą ir sausio 27 d. jie pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį.
