Vis dėlto šių šalių ekonomikai būdingi svyravimai, kuriuos lemia jos atvirumas, dideli banko paskolų ir indėlių santykiai ir užsienio skolos lygis, ir kuriuos įrodo praeityje stebėti makroekonomikos svyravimai.
Griežtos taupymo priemonės, kurių imtasi vos kilus krizei, ekonomikos lankstumas, skausmingas vidaus devalvacijos procesas ir didelė socialinė sanglauda padėjo Baltijos šalims atkurti savo ekonomikos pusiausvyrą, padidinti konkurencingumą ir vėl imti augti.
2012 metais ūkio prieaugis sudarė vidutiniškai 4 proc. ir tai parodo įspūdingą jų šių šalių ūkio atsparumą euro zonos ekonomikos nuosmukiui.
„Fitch“ prognozėmis, Lietuva įsives eurą 2015 metų sausį, o Latvija – metais anksčiau.
„Manome, kad nepaisant galimų būsimų euro zonos gelbėjimo programų finansavimo sąnaudų euro įvedimas šiems nedideliems, atviriems, lankstiems ir su euru labai glaudžiai susijusiems ūkiams bus naudingas“, – rašoma agentūros ataskaitoje apie Baltijos šalis. Agentūra mano, kad Baltijos valstybės dėl savo prekybos, darbo ir kapitalo srautų atvirumo gali struktūriškai nukentėti dėl pasaulinių sukrėtimų.
„Nustatėme, kad BVP ir infliacijos svyravimai per pastaruosius dešimt metų buvo vieni didžiausių Europoje. Nesant nominalaus valiutos kurso lankstumo, sumažinti padėties blogėjimo riziką <...> ir skatinti tvarų augimą padėtų anticiklinės fiskalinės politikos priemonės ir aktyvi bankų priežiūra“, – teigiama ataskaitoje.
