Buvęs susisiekimo ministras teigė esą, jam pradėjus dirbti, „flyLAL“ skola oro uostui siekė 80 mln. litų. Tačiau „flyLAL“ nori dar kartą pabrėžti, kad „flyLAL - Lithuanian Airlines“ iki 2014 metų turėjo atiduoti tik 12,5 mln. litų restruktūrizuotos skolos, susidariusios dar iki oro linijų privatizavimo. Einamųjų mokėjimų Vilniaus oro uostui skolos nesiekė ir 2 mln. litų, teigiama „flyLAL“ pranešime spaudai.
Aviakompanija nuolat atkreipdavo ministerijos dėmesį, kad iš parduotų bilietų gautas lėšas gaudavo po 45 dienų, o Tarptautiniam Vilniaus oro uostui mokesčius turėdavo mokėti per 30 dienų. Dėl to ne kartą oro uostas buvo prašytas pakeisti mokėjimo terminus, tačiau susitarimų nepavyko pasiekti.
Veiklos nebetęsianti Lietuvos oro bendrovė pabrėžia ir kitą svarbų buvusios ministerijos veiklos aspektą: jei Lietuvos oro bendrovė būtų gavusi tokias nuolaidas, kokias gavo kitų šalių bendrovės, šiandien „flyLAL“ tebeskraidytų. Mat per metus Tarptautiniam Vilniaus oro uostui buvo sumokama apie 30 mln. litų įvairių mokesčių.
Lietuvos bendrovei nutraukus veiklą, šiandien nuolaidas pasiima kitų šalių aviakompanijos. Dar daugiau – valstybė apsiėmė finansuoti kitų valstybių oro bendrovių reklamą mūsų šalyje.
Anot pranešimo spaudai, savo laiku Susisiekimo ministerija nepriėmė sprendimų, kuris būtų bent kiek pagerinę verslo sąlygas savo valstybės oro linijoms, nors ministerija buvo puikiai informuota apie oro linijų padėtį ir konkurencinę situaciją.
