„Norime visiems ekonominę veiklą vykdantiems subjektams, finansų įstaigoms priminti, kad ES sankcijos Lietuvoje įgyvendinamos vadovaujantis tiesiogiai taikomais ES reglamentais ir susijusiais teisės aktais. Kitaip tariant, jei Lietuvos juridinis ar fizinis asmuo mato, kad jo klientas yra sankcijų sąraše ar turi sąsajų per nuosavybės teisę ar kontrolę su sankcionuojamais asmenimis, turi taikyti ribojamąsias priemones – įšaldyti lėšas ar mokėjimus ir apie tai per dvi dienas pranešti FNTT ir Užsienio reikalų ministerijai (URM)“, – sako FNTT direktorius Antoni Mikulskis.
Pasak FNTT direktoriaus, sankcionuotų asmenų sąrašas yra viešai prieinamas, tad ekonominę veiklą vykdantys subjektai turėtų nuolat tikrinti ar jų klientai bei partneriai nėra įtraukti į ES sankcijų sąrašus ar nėra susiję su sankcionuotais asmenimis. Jei kyla abejonių dėl finansinių sankcijų taikymo pagrįstumo, visi sankcijas privalantys vykdyti fiziniai ir juridiniai asmenys gali kreiptis į FNTT ar URM ir pasikonsultuoti.
FNTT įspėja, kad bandymai sankcijų išvengti ar jas pažeisti užtraukia administracinę atsakomybę – baudą nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Taip pat gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė – pažeidus Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas ir dėl to padarius didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams, griežčiausia galima bausmė yra laisvės atėmimas iki penkerių metų. Už šį pažeidimą atsako ir juridinis asmuo.
FNTT taip pat atlieka patikrinimus, kaip įpareigotieji subjektai laikosi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) nuostatų. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, be kita ko, susijusias su tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu. Už šio įstatymo pažeidimus gali būti skiriamos baudos nuo 0,5 iki 5 procentų metinių pajamų.
