FNTT atstovė Inga Mauricienė BNS taip pat informavo, kad Lietuva nėra gavusi Švedijos ir Estijos teisėsaugos institucijų prašymų dėl teisinės pagalbos.
„Vadovaudamiesi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, bankai privalo stebėti savo klientų veiklą ir informuoti FNTT apie įtartinas kliento finansines operacijas. Iš šiuo metu turimos informacijos, kuri yra abstrakti, nėra įmanoma nustatyti, ar buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai“, – BNS nurodė I.Mauricienė.
Ji pažymėjo, kad pernai balandį, Latvijoje pinigų plovimu apkaltinus ABLV banką, FNTT atkreipė Lietuvos bankų dėmesį į galimus didelės rizikos klientų – juridinių asmenų ar kitų organizacijų, registruotų lengvatinio apmokestinimo teritorijose, taip pat ir fiktyvių Latvijos bendrovių siekius atsidaryti sąskaitas bei pradėti finansines operacijas Lietuvos finansų įstaigose.
Švedijos žiniasklaida antradienį paskelbė, kad „Swedbank“ galėjo būti įtrauktas į beveik dešimtmetį trukusias pinigų plovimo per „Danske Bank“ Estijoje schemas. Švedijos televizija SVT skelbia, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007-2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų), ir tai galėjo būti pinigų plovimas – jie keliavo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų.
Estijos dienraštis „Postimees“ tvirtina turįs duomenų apie daugiau kaip dešimties Estijos „Swedbank“ klientų sąsajas su įtartinais pinigų pervedimais, kurių sumos siekdavo milijonus ar dešimtis milijonų JAV dolerių.
Tuo metu Latvijos žurnalistinių tyrimų centro „Re:Baltica“ portalas, rašantis apie įtartinas Latvijos „Swedbank“ klientų finansines operacijas, išvardijo kelias šalies bendroves, kurios iš tuo pačiu adresu Didžiojoje Britanijoje registruotų įmonių gavo milijonines perlaidas į sąskaitas „Swedbank“. „Swedbank“ grupė teigia vertinanti šiuos signalus ir imasi veiksmų, tačiau jų nekomentuoja.
Lietuvos bankas trečiadienį pranešė neturintis informacijos, kad vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“ būtų dalyvavęs pinigų plovimo sandoriuose. Pasak centrinio banko, „Swedbank“ klientams pagrindo nerimauti nėra, tai nepaveiks ir šalies bankų sistemos.
„Lietuvos bankas neturi informacijos, kad „Swedbank“ būtų dalyvavęs pinigų plovimo sandoriuose. Tą patį patvirtino ir kolegos iš Estijos bei Švedijos priežiūros institucijų (...) Atidžiai stebime padėtį ir ją vertinsime bendradarbiaudami su kitų šalių institucijomis ir teisėsauga. Prireikus imsimės priemonių“, – pranešime teigė LB Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.
Antradienį pranešta, kad „Danske Bank“ nusprendė atsisakyti viso bankininkystės verslo Baltijos šalyse ir Rusijoje. Sprendimas priimtas po to, kai grupė sulaukė Estijos finansų inspekcijos reikalavimo nutraukti Estijos filialo, per kurį, kaip įtariama, buvo išplauta įspūdinga pinigų suma, veiklą. Tačiau grupės paslaugų centras Lietuvoje toliau tęs veiklą.
