„Jų bendra suma siekia 7,5 mln. eurų, apribotos nuosavybės teisės yra į 39 mln. eurų vertės turtą, įtarimai pareikšti 76 fiziniams asmenims“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministrė.
Anot jos, Vilniuje susitikę Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), Vidaus reikalų ministerijos, FNTT ir kitų institucijų vadovai sutarė, kad būtina geriau bendradarbiauti užtikrinant efektyvų ES lėšų panaudojimą.
„Pagrindiniai aspektai, kur bendradarbiavimas galėtų būti sustiprintas – veiksmingesnio ir greitesnio kriminalinių tyrimų duomenų apdorojimo ir analizės srityje, taip pat modernizuojant kriminalinėje žvalgyboje naudojamus įrankius ir automatizuojant duomenų apdorojimo ir analizės procesus bei stiprinant mūsų valstybės analitinius gebėjimus tiriant šias nusikalstamas veikas“, – sakė A.Bilotaitė.
„Kalbant apie Lietuvos biudžetą, turime virš 20 mlrd. eurų vertę, apie 3 mlrd. eurų sudaro Europos Sąjungos parama. Mums labai svarbu, kad šie pinigai būtų naudojami skaidriai ir teisingai“, – sakė ji.
2023 metais septyniuose ikiteisminiuose tyrimuose dėl apgaule įgytų ES paramos ir valstybės lėšų priimti procesiniai sprendimai, kuriuose įtarimai pareikšti 17 fizinių asmenų, trims įmonėms, viename tyrime įtariamasis savanoriškai atlygino visą beveik 600 tūkst. eurų žalą.
Pasak FNTT vadovo Rolando Kiškio, galimi sukčiavimo atvejai stebimi žemės ūkio, inovacijų, naujų technologijų srityse. Jis taip pat teigė, kad per kelerius pastaruosius metus ikiteisminių tyrimų padaugėjo, nes tam skiriama daugiau dėmesio.
„Daugėja ikiteisminių tyrimų informacijos, taip, bet yra dvejopi dalykai. Mes perskirstėme prioritetus ir skyrėme tam daug dėmesio (...) Bendradarbiavimas stiprėja, informacijos greitis didėja, dėl to ir tyrimų daugėja“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
Vilniuje viešintis OLAF generalinis direktorius Ville Itala (Vilė Itelė) teigė, kad sukčiavimo schemos darosi vis sudėtingesnės ir nesustoja prie valstybių sienų.
„Turiu pripažinti, kad pasaulis keičiasi ir labai smarkiai. (...). Per paskutinius kelerius metus turėjome kovidą, karą Ukrainoje, su tuo atėjusias sankcijas. Tai mes visada turime prisitaikyti ir kiekvieną kartą, kai kalbame apie prisitaikymą, kyla ir išteklių klausimas, nes ir senieji iššūkiai niekur nedingo, atsiranda tik naujų“, – sakė V.Itala.
Per 2022 metus FNTT tyrimuose nustatyta neteisėtai gautos ir pasikėsintos gauti ES paramos lėšų suma siekia beveik 12 mln. eurų.
