A.Stančikienė sako, kad priešingai, nei teigta, su darbuotojais nebuvo sudaromos labdaros-paramos sutartys taip vengiant mokesčių. Jos tikinimu, su dalimi dirbusiųjų buvo sudarytos terminuotos paslaugų teikimo sutartys, o didesnė dalis esą dirbo tik kaip savanoriai, nesitariant dėl atlygio.
„Tai, ką jūs minite, yra pramanai. Darbuotojai, su kuriais nutraukiamos paslaugų teikimo sutartys – buvo daug tokių ir dar bus. Dėl jų kompetencijų, įsivaizdavimo, dėl noro, dėl nuostatų, dėl ieškojimo didesnio atlyginimo ir tai yra laisvas pasirinkimas“, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė A.Stančikienė.
Ji tikino, jog fondas turėjo „visus galimus valstybinius patikrinimus“, įskaitant Darbo, Mokesčių inspekcijas, kurios esą nenustatė esminių pažeidimų, „išskyrus smulkius dalykus“.
LRT gegužės pradžioje skelbė buvusių fondo darbuotojų liudijimus dėl laiku ar visai nemokėtų atlyginimų, kai kuriais atvejais teigia buvę fiktyviai priskirti vadovauti projektams, su kuriais nedirbo. Dalis jų kalbėjo su anonimiškumo sąlyga. Buvę darbuotojai tvirtino, jog su jais mokant algas buvo sudaromos ne darbo, o labdaros-paramos sutartys.
Taip pat keliamos abejonės dėl kai kuriuose projektuose surinktų lėšų, jog ne visi pinigai pasiekė paramos gavėjus, tvirtinta, kad dėl dėl negautų atlyginimų neįgaliems vaikams skirtą „Pojūčių kliniką“ paliko didžioji dalis specialistų.
Tarp viešai sutikusių kalbėti buvusių darbuotojų – Dalia Kuliešienė, kuri, kaip pati tvirtino, 2017-aisiais kelis mėnesius dirbo fondo plėtros vadove, taip pat psichologe ir viešinimo specialiste dirbusi Rūta Klišytė, Gailė Gudelė, dirbusi fonde atvejo vadybininke.
A.Stančikienė tikino, kad D.Kuliešienė niekada oficialiai nedirbo fonde ir tebuvo viename projekte dalyvavusi „iniciatyvi mama“, kuriai ir pačiai kartą suteikta parama dėl patirtos automobilio avarijos. Tuo metu R. Klišytė, anot jos, gavo etatinį atlyginimą ir buvo nurodoma prie kai kurių projektų, bet ne kaip jų vadovė, o kaip etatinė fondo darbuotoja, laikantis reikalavimų.
Ji patikino, kad „Pojūčių klinikoje“ veiklą vykdo 14 nuolatinių specialistų, dar apie 40 yra kviečiami pagal poreikį, o sunkumų esą būta tik kelis mėnesius, kuomet ji pati turėjo slaugyti mamą ir neturėjo laiko rūpintis klinikos veikla bei resursais.
„Nematau žmonių, neperšviečiu, nežinau. Galbūt nuoskaudos, galbūt lūkesčiai sudužę, galbūt žmogus buvo neapkabintas, kai jam norėjosi, tas, kuris turi sunkumų“, – tvirtino ji, paklausta, kaip paaiškintų jai nepalankius liudijimus.
A.Stančikienės pateiktais duomenimis, per 11 metų fondas pritraukė 5,24 mln. eurų, iš jų didesnę dalį sudarė parama.
Anot A.Stančikienės, po LRT tyrimo skirti paramą atsisakė pagrindinis fondo rėmėjas, kurio ji neįvardijo, teko sumažinti neįgalioms šeimoms rengiamų vasaros stovyklų intensyvumą, „Algojimas“ imtas blokuoti įvairiuose forumuose feisbuke.
„Nesakau, kad esame Dievo karvytės, nepadarome klaidų (...), dar kažkokios nuoskaudos lieka. Bet tai, kas įvyko jums padedant (...), buvo pakenkta šeimoms, auginančioms negalią turinčius vaikus, ne mūsų vardui – tai menka“, – tvirtino fondo vadovė.
A.Stančikienės pateiktais duomenimis, per 11 metų fondas pritraukė 5,24 mln. eurų, iš jų didesnę dalį sudarė parama. Anot jos, rengtos stovyklos, kuriose dalyvavo per 3 tūkst. šeimų, turinčių neįgalių vaikų, o prie fondo prisidėjo per 2 tūkst. savanorių.
