„Jeigu Graikijos vyriausybė mano, kad ji turėtų organizuoti referendumą, ji ir turėtų organizuoti referendumą. Galbūt tai netgi yra teisingas kelias – leisti graikams nuspręsti, ar jie yra pasiruošę tam, kas turi būtų padaryta“, – taip Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble sakė gegužės 11 dieną.
Tačiau birželio 26-ąją, kai Graikijos premjeras Aleksis Cipras pranešė apie referendumą, Vokietijos ir kitų euro zonos valstybių finansų ministrai reagavo itin skirtingai. Jie nutraukė derybas su Atėnais, sabotavo referendumą ir privedė Graikiją prie kapitalo kontrolės, priartino prie bankroto ir netgi pasitraukimo iš euro zonos. Demokratija? Kas tai yra?
Kreditoriai bandė kaltinti A.Ciprą nutraukus derybas. Tačiau jie užsispyrę nesutiko palengvinti Graikijai skolos naštos, ko taip reikėjo jos ekonomikai. Ir taip užspaudė A.Ciprą į kampą. Mainais į trumpalaikes pinigų perlaidas kreditoriai prašė ilgalaikių taupymo priemonių, kurias pavadino „reformomis“.
Ironiška, tačiau perdėta pasitraukimo iš euro zonos baimė, net ir po penkerių metų vergijos skolai, ir emocinė asociacija su naryste euro zonoje bei modernia Europa gali lemti, kad graikai sutiks su kreditorių reikalavimais.
A.Cipras vargiai galėjo sutikti su plėšikiškais kreditorių reikalavimais Graikijos ekonomikai. Todėl jis suteikė žodį graikams.
Ironiška, tačiau perdėta pasitraukimo iš euro zonos baimė, net ir po penkerių metų vergijos skolai, ir emocinė asociacija su naryste euro zonoje bei modernia Europa gali lemti, kad graikai sutiks su kreditorių reikalavimais. Tačiau euro zonos pareigūnai taip bijo Graikijos rinkėjų, kad siekė uždrausti jų balso teisę.
Jie nepatenkino Graikijos vyriausybės prašymo pratęsti dabar galiojančią Europos Sąjungos programą, kuri baigiasi antradienį, dar mėnesiui. Taigi, kai graikai balsuos, programa jau nebegalios, kaip ir kreditorių pasiūlymas.
Būtų juokinga, jeigu nebūtų taip graudu.
Iki to dar daug gali nutikti. Gali atsinaujinti derybos, gali būti priimti nauji sprendimai, kompromisai. Niekas nebežino, kaip bus išspręstas šis konfliktas tarp graikų ir šalies kreditorių.
Kol kas kreditoriai vis didina spaudimą. Europos centrinis bankas (ECB) nusprendė nesuteikti Graikijai jokių papildomų likvidumo paskolų kapitalo nuotekiui, kuris ypač paspartėjo savaitgalį, padengti.
Tai privertė Graikiją savaitei uždaryti bankus, kad nesugriūtų jos bankinė sistema, taip pat įvesti kapitalo kontrolę, kad šalies ekonomikoje liktų nors šiek tiek eurų.
Kreditorių tikslas yra aiškus: parklupdyti Graikiją. Savaitė be pinigų ir Graikijos pasitraukimo iš euro zonos perspektyva gali paskatinti šalies gyventojus pritarti kreditorių reikalavimams. A.Cipras sakė, kad tokiu atveju gerbs graikų nuomonę ir pritars taupymo planui.
Tačiau kreditoriai užsispyrę – jie nenori patikėti vyriausybei šio plano įgyvendinimo. Tokiu atveju jų tikrasis tikslas yra pakeisti valdžią Graikijoje.
Kreditoriai žino, kaip. 2011 metais, kai Graikijos premjeras socialdemokratas pasiūlė referendumą dėl ES ir TVF paramos programos, euro zonos pareigūnai suorganizavo jo pakeitimą palankesniu, nerinktu technokratu.
Kad ir ką jūs galvojate apie „Syrizą“, dar vienas perversmas būtų iššūkio metimas demokratijai.
Graikai neturėtų nusileisti tokiai „demokratijai“. Artimiausiomis savaitėmis A.Cipras ir jo komanda turėtų paruošti planą, kaip susitvarkyti bankroto atveju, įskaitant ir paralelinės valiutos įvedimą, kuri palaipsniui galėtų tapti naująja drachma.
Gali būti, kad „ne“ pasakymas referendume privers kreditorius atsitokėti. Tačiau, jeigu taip neįvyks, 3,5 mlrd. eurų skolos ECB neatidavimas liepos 20 dieną ir pasitraukimas iš euro zonos gali būti geriau nei vergavimas skolai.
Pasitraukimas iš euro zonos bus skausmingas. Tačiau dalį skausmo Graikija patiria jau dabar, įvedusi kapitalo kontrolę. Todėl vėliau skaudės mažiau.
Atsikračiusi skolos naštos, turėdama pigesnę valiutą ir didesnę politikos laisvę, Graikijos ekonomika atsigaus greičiau.
Argentinos ekonomika pradėjo augti praėjus vos metams po to, kai 2001 metais atsisakė su doleriu surištos valiutų valdybos.
Jeigu Graikija ir toliau aptarnaus savo privačius kreditorius, jai netrukus vėl bus suteiktas priėjimas prie rinkų. Tada Graikija priklausytų nuo to, kaip gerai (ar blogai) valstybė būtų valdoma. Leiskime graikams patiems nuspręsti, kaip gyventi.
Kertinis euro zonos kūrimo tikslas buvo politinės kontrolės įvedimas prieš rinkų tironiją. Tačiau siauraminčiai okupavo euro zonos institucijas ir tai yra kur kas didesnė tironija. Gražus Europos taikos, klestėjimo ir demokratijos idealas užleido vietą brutaliai galios politikai.
