Sprendimas 1998 metais Frankfurte įkurti Europos Centrinio Banko (ECB) būstinę sustiprino šio miesto, kaip svarbaus euro zonos finansų centro, pozicijas. Čia taip pat įsikūręs Vokietijos centrinis bankas Bundesbankas bei Europos draudimo sektoriaus reguliavimo tarnyba.
Po 2008 metų finansų krizės ECB buvo priverstas padidinti savo darbuotojų skaičių daugiau nei tūkstančiu žmonių, o tam prireikė plėsti patalpas. 2015 metais ECB persikėlė į naują 45 aukštų pastatą, tačiau vėliau vėl imta naudoti ir senąsias ECB patalpas „Eurotower“ pastate.
Šiuo metu Frankfurte yra registruoti 155 užsienio bankai, o ir visi stambiausi Vokietijos bankai turi padalinius šiame mieste.
Tačiau nepaisant visko, skirtumas tarp Frankfurto ir Londono finansų sektorių yra milžiniškas. Palyginimui, Frankfurte finansų sektoriuje dirba maždaug 75 tūkst. žmonių, o Londone, remiantis įvairiais skaičiavimais, nuo 400 iki 700 tūkst. žmonių.
Europos rinkų reguliavimo institucijų artumas yra bene pagrindinė priežastis, kodėl Frankfurtas yra geresnis kandidatas, lyginant su Paryžiumi ar Dublinu, bankams perkelti savo veiklą po „Brexit“. Be to, šiame Vokietijos mieste yra daugiau nei pakankamai biuro patalpų įkurdinti 10 tūkst. darbuotojų, kurie, kaip mano ekonomistai, gali čia persikelti po „Brexit“.
Tuo tarpu kai kurie ekspertai mano, kad Frankfurtas yra labiau bankų centras, skirtingai nuo Londono, kur teikiamos įvairesnės finansinės paslaugos. Ir veikiausiai po „Brexit“ Frankfurtas išlaikys tokią poziciją, kas ribos verslo pritraukimą.
„Frankfurtas – tai bankų sektoriaus centras, tai nėra aktyvų valdymo ar draudimo centras. Tai tik stambiausių Vokietijos bankų namai“, - pažymėjo konsultacijų bendrovės „Z/Yen Group“ vadovas Michaelas Mainelli.
Viena iš galimų problemų, su kuria gali susidurti darbuotojai, yra vaikų švietimas. Nors Frankfurte veikia nemažai gerų mokyklų, jos jau dabar yra perpildytos.
