Londono FTSE 100 paaugo 0,3 proc., Frankfurto DAX – 0,4 proc., o Paryžiaus CAC 40 – 0,5 procento.
JAV centrinis bankas trečiadienį, kaip ir tikėtasi, padidino bazinę palūkanų normą dar 0,75 procentinio punkto, siekdamas pažaboti infliaciją, kuri yra pakilusi į keturių dešimtmečių aukštumas.
Tačiau rinkose imama vis labiau nerimauti dėl tokio spartaus skolinimosi kainų didinimo, kuris didžiausią pasaulio ekonomiką galėtų įstumti į recesiją.
Tad investuotojai nekantriai laukia pirmųjų JAV bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčio antrąjį ketvirtį duomenų, kurie bus paskelbti vėliau ketvirtadienį.
Per pirmąjį ketvirtį JAV BVP smuko 1,6 proc. ir dar vienas neigiamo augimo ketvirtis reikš, kad šalyje yra prasidėjusi techninė recesija.
Euro kursas ketvirtadienio ryte lėtai traukė aukštyn: ūgtelėjo nuo 1,0201 JAV dolerio vėlų trečiadienio vakarą iki 1,0208 JAV dolerio.
Naftos kainos taip pat stiebėsi aukštyn: „Brent“ rūšies naftos kaina paaugo 1,2 proc. iki 107,88 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies naftos kaina – 1,5 proc. iki 98,71 JAV dolerio už barelį.
