Centrinis bankas, pakoreguodamas savo pagrindinę politikos priemonę, taip pat siekia išsklaidyti nerimą dėl grynųjų pinigų krizės finansų rinkose.
FRS pinigų politiką formuojantis Federalinis atvirų rinkų komitetas (FOMC) sumažino bazinę palūkanų normą 25 baziniais punktais iki tikslinio 1,75–2 proc. intervalo, kaip ir buvo tikėtasi.
„Nors namų ūkių išlaidos auga sparčiu tempu, verslo fiksuotos investicijos ir eksportas susilpnėjo“, – sakoma FOMC pranešime.
Ir nors centrinio banko atstovai tebemano esant labiausiai tikėtina, jog ekonomika ir toliau augs, o infliacija pamažu didės, „neapibrėžtumų dėl šios perspektyvos išlieka“.
FRS vadovas Jerome'as Powellas ir kiti FRS pareigūnai dažnai užsimena apie neapibrėžtumą, kurį sukėlė prezidento Donaldo Trumpo prekybos karas su Kinija.
FRS taip pat sumažino palūkanas, kurias moka bankams už grynųjų pinigų atsargas, viršijančias reikalaujamą lygį, 30 bazinių punktų iki 1,8 proc., siekdamas įlieti daugiau pinigų į rinkas.
Grynųjų pinigų trūkumas pastarosiomis dienomis paskatino Niujorko federalinio rezervo banką antradienį ir trečiadienį įlieti 128 mlrd. JAV dolerių į trumpalaikę rinką, nes palūkanų normos ėmė kilti ir iškilo grėsmė, kad jos nebeatitiks FRS tikslinio intervalo.
J.Powellas po centrinio banko posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje paaiškino šio žingsnio motyvus.
Visgi jo darbą apsunkina aiškus pasidalijimas komitete: vienas narys norėjo dar didesnio palūkanų normų mažinimo, o du kiti priešinosi palūkanų normų mažinimui.
FRS ketvirčio ekonominė prognozė taip pat rodo komiteto narių pasiskirstymą, nes, remiantis medianine prognoze, iki 2020 metų pabaigos palūkanų normos nebebus didinamos ir išliks 1,9 proc. lygyje palyginti su 2,4 proc. birželio mėnesio prognoze.
Tai prieštarauja daugumos privačių ekonomistų nuomonei, kurie tikisi, kad centrinis bankas nuspręs sumažinti palūkanų normas dar bent vieną kartą 2019 metais.
