„Raginame partnerius, turinčius didelių maisto atsargų, taip pat privatųjį sektorių užtikrinti, kad maistas būtų prieinamas neiškraipant rinkos“, – sakoma grupės lyderių pareiškime, padarytame po viršūnių susitikimo Vokietijoje.
Išsivysčiusių šalių lyderiai paragino „visas šalis vengti kaupti pernelyg dideles maisto produktų atsargas, kurios paskatintų tolesnį kainų didėjimą“.
Karas Ukrainoje sukėlė maisto kainų šuolį bei maisto trūkumą, nes Rusijai blokavus Juodosios jūros uostus, šalyje įstrigo milijonai tonų grūdų.
Krizė sukėlė bado baimę pažeidžiamose šalyse, kurios labai priklauso nuo Ukrainos eksporto, ypač Afrikoje.
Šis klausimas buvo pagrindinė diskusijų tema Bavarijos Alpėse tris dienas trukusiame G-7 viršūnių susitikime, kuriame dalyvavo Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir JAV.
Savo paskutiniame komunikate G-7 lyderiai įsipareigojo skirti papildomus 4,5 mlrd. JAV dolerių kovai su maisto išteklių nesaugumo pasaulyje, taigi bendra šiemet skirta suma viršys 14 mlrd. JAV dolerių.
Lyderiai dar kartą paragino Rusiją „nutraukti Ukrainos Juodosios jūros uostų blokadą, pagrindinės uosto ir transporto infrastruktūros, grūdų silosų ir terminalų sunaikinimą, neteisėtą Rusijos vykdomą žemės ūkio prekių ir įrangos pasisavinimą Ukrainoje“.
Šie veiksmai „gali būti vertinami tik kaip geopolitiškai motyvuota ataka prieš pasaulinį apsirūpinimo maistu saugumą“, – teigė jie.
Rusija neigia esanti atsakinga už maisto krizę ir dėl tiekimo sutrikimų kaltina Vakarų sankcijas.
