„Aš manau, kad galbūt neverta ieškoti kažkokios vienos priežasties, nutikusios dabar. Tiesiog premjerė savo konstitucinių teisių, pareigų ir atsakomybių rėmuose priėmė tokį sprendimą. Kada jį priėmė – matyt, tada, kada jai atrodė tinkamiausia“, – LRT televizijai Briuselyje pirmadienį sakė G.Landsbergis.
Anot jo, iki Ministrų kabineto kaitos liko „kiek daugiau nei keli mėnesiai“, o premjerė įvardijo, kad įgyvendinti likusiems Vyriausybės prioritetams nori daugiau aktyvumo.
Pasak G.Landsbergio, spartesnių žingsnių iš ministro tikėtasi dėl rezervo stiprinimo, šaukimo reformos, t.y. tų dalykų, „kurie šiandien yra pasiekiami ir įgyvendinami“.
„Ministrui Arvydui Anušauskui tikrai yra už ką padėkoti, tikrai nemažai padaryta per trejus metus, bet paskutinių metų spurtas yra tikrai įmanomas, kad kai kurie klausimai būtų stipriau pastatyti ant kojų“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Jis taip pat pabrėžė, kad premjerei svarbu neatidėlioti paskelbiant naują krašto apsaugos ministro kandidatūrą.
„Aš sakiau, ministras arba ministrė. Tegu premjerė skelbia. Tai yra tikrai visiška premjerės atsakomybė (...) be abejonės, ji dalinasi ir pasisako, bet visus užkulisius ji turėtų pasakoti“, – tvirtino G.Landsbergis, paklaustas, ar naujuoju ministru matytų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Lauryną Kasčiūną.
A.Anušauskas penktadienį premjerei Ingridai Šimonytei įteikė atsistatydinimo pareiškimą, o šeštadienį po susitikimo su prezidentu pareiškė, jog ministrė pirmininkė jam pasiūlė pasikeisti pareigomis su vieno Seimo komiteto pirmininku.
Premjerė su prezidentu pirmadienį aptarė naujas kandidatūras į krašto apsaugos ministro pareigas, o vieną kandidatą turėtų oficialiai pateikti vėliau šią savaitę. Tarp galimų kandidatų minima Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno pavardė.
G.Landsbergis pripažino, kad situacija dėl A.Anušausko atsistatydinimo paaiškėjo gana chaotiškai, sakydamas, kad „sprendimas neturėjo būti taip atsiradęs viešoje erdvėje“.
„Diskusijos galbūt vyko anksčiau, kurį laiką, buvo ieškoma būdo, kaip geriausiai tai padaryti. Na o premjerė, kaip pati priėmė sprendimą, taip ji priėmė“, – sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas.
„Apmaudu, kad taip atsitiko, na, premjerė patikslino, paaiškino taip greitai, kaip galėjo, kad visuomenėje nekiltų kažkokių insinuacijų. Dažnai lengviausia kritikuoti dėl kokios nors komunikacijos, bet politinė visuomenė yra gyvas organizmas, sunkiai pasiduodantis kokiems nors griežtiems komunikaciniams ar kitiems rėmams“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Atsistatydinantis A.Anušauskas taip pat užsiminė apie verslo vykdytą spaudimą krašto apsaugos sistemos pirkimuose, sakydamas, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus. Anot ministro, tos kompanijos „rado atviras duris pas kitus politikus“, o su kai kuriais, ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais, teko konsultuotis su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). STT savo ruožtu patvirtino gavusi ministerijos informacijos, tačiau tyrimų nepradėjusi.
G.Landsbergis sako nustebęs, nes tokios informacijos iki šiol neturėjo.
„Manęs bent jau nebuvo pasiekusi tokia informacija. Gal yra dalykų, kur nebuvome informuoti, gal ir neturėjome būti informuoti. STT kaip ir paneigė apie kokią nors jai turimą informaciją. Sunku pasakyti, gal (ministrui – BNS) „nuslydo nuo liežuvio“, – aiškino politikas.
„Aš gal neskubėčiau toli siekiančių apibendrinimų čia daryti. Jei yra kažkokios rimtos informacijos. Man skambėjo kaip ministro sau keltų tikslų apibendrinimas (...), gal kažkokių labai didelių darbų šioje srityje nebuvome pastebėję“, – tvirtino jis.
