G.Landsbergis į ES diplomatijos vadovą Josepą Borrelį ir už prekybą atsakingą komisijos vicepirmininką Valdį Dombrovskį kreipėsi Lietuvos verslininkams pranešus, kad jie negali išmuitinti į Kiniją išsiųstų prekių.
„Prašau jūsų Lietuvos vardu įsitraukti į diskusijas su Kinijos valdžios institucijoms, siekiant išspręsti esamą situaciją. – teigiama ministro laiške, kurį turi BNS. – Būsiu dėkingas už jūsų nuolatinę paramą užtikrinant, kad tarptautinė prekyba būtų vykdoma pagal visame pasaulyje pripažįstamas prekybos taisykles ir gerą praktiką, o muitinės bei kitos procedūros nebūtų naudojamos kaip politinio spaudimo prieš ES valstybę narę priemonė.“
„Norėčiau pabrėžti ES vienybės ir solidarumo svarbą, taip pat tvirtą ir principingą poziciją ES, vystant bendradarbiavimą su Kinijos Liaudies Respublika. Būtina ryžtinga reakcija ES lygmeniu, siekiant pasiųsti Kinijai signalą, kad politiškai motyvuotas ekonominis spaudimas yra nepriimtinas ir nebus toleruojamas“, – teigia jis.
Lietuvą ir Kiniją yra ištikusi dvišalių santykių krizė, Pekinui protestuojant dėl Vilniaus sprendimo megzti ryšius su Taivanu.
Lietuvos pramonininkų konfederacija praėjusią savaitę pranešė, kad Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos elektroninės muitinės deklaravimo sistemos, o tai užkerta kelią eksportui į šalį.
G.Landsbergio teigimu, su tokiomis problemomis įvežant prekes susiduria išskirtinai tik Lietuvos verslininkai, dirbantys farmacijos, lazerių, elektronikos, gėrimų, maisto pramonės sektoriuose.
„Sunku nepastebėti, kad šios naujausios Kinijos Liaudies Respublikos priemonės yra nuo rugpjūčio vykdomos politiškai motyvuotos ekonominės prievartos tęsinys. Kinija niekada neslėpė ketinimų nubausti Lietuvą už sprendimą palikti 17+1 formatą ir užmegzti glaudesnius ryšius su Taivanu“, – laiške nurodo ministras.
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžia, kad augantis Kinijos spaudimas turės „tiesioginį poveikį visai ES ir mūsų bendrai prekybos politikai“.
G.Landsbergis laiške taip pat pabrėžė, kad Lietuva apie Kinijos vienašalius sprendimus stabdyti krovinių importą nebuvo informuota.
„Naujausi Kinijos valdžios veiksmai padidina politiškai motyvuotą ekonominį spaudimą iki precedento neturinčio aukšto lygio. Tai, su kuo susiduriame dabar, negali būti pavadinta kitaip kaip ekonominė prievarta, vykdoma įvairiais kanalais, aiškiai pažeidžiant tarptautines normas“, – teigia jis.
Gilėjant santykių krizei, lapkričio pabaigoje Kinijos ambasada pranešė, kad stabdo vizų išdavimą Lietuvoje. Tuomet diplomatinė atstovybė nurodė, kad išdavimas stabdomas dėl techninių priežasčių, tačiau tai nutiko tęsiantis Lietuvos ir Kinijos santykių krizei dėl Vilniaus ryšių su Taivanu.
Kiniją pastaruoju metu labiausiai pykdo Lietuvos sprendimas šalyje leisti veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai.
Lapkritį atvėrus atstovybę Vilniuje, Pekinas oficialiai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių.
