Seimo komisijoje, atliekančioje tyrimą dėl praėjusios finansų krizės, G.Nausėda citavo pranešimus iš 2006 metų, kur įspėjo apie infliacijos keliamas riziką ir būsimus NT rinkos sukrėtimus. Komisijos pirmininkas Stasys Jakeliūnas į posėdį atvyko pavėlavęs „dėl techninių priežasčių“.
Lūkesčiai buvo per dideli
„Prasidėjo tokie reiškiniai, kurie bet kokiam blaiviai mąstančiam ekonomistui pradėtų kelti nerimą, kai kainos auga nebe ketvirčiais, mėnesiais, o savaitėmis“, – iš 2006 m. pradžios savo citatas skaitė G.Nausėda.
Jis priminė, kad „dėl euro įvedimo euforijos“ 2006 metais, laukiant euro 2007-aisiais, gyventojai susikūrė „aiškiai pertemptus“ lūkesčius, kad NT kainos „kils dvigubai ar panašiai“.
G.Nausėda tikino, kad SEB bankas (tuometinis Vilniaus bankas) taikė vienus griežčiausių paskolų išdavimo kriterijų. Ekonomistas tikino, kad jis pats įspėjo, kad NT rinkos laukia sukrėtimas ir dėl savo kritiškų teiginių buvo užsipultas netgi privačių NT rinkos bendrovių, kad tą pagrįstų, skaitė citatas iš spaudos. „ŽIA valda“ esą viešai piktinosi jo teiginiais ir skundėsi tuometiniam Lietuvos banko vadovui Reinoldijui Šarkinui.
G.Nausėda visu pranešimu pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“.
„Ta NT euforija buvo visuotinė, įskaitant, žinoma, ir kredito įstaigas. (…) Tos euforijos geriausias simbolis – tuo metu buvusi labai populiari reklama televizijos kanaluose: eina jauna pora link savo svajonių būsto, staiga atskrenda strėlė ir įsminga į duris – suprask, būstas užimtas. Jauna pora eina toliau link kito būsto, jau darys duris – vėl strėlė atskrenda, įsminga, būstas nupirktas. Štai koks principas buvo: pirmyn, pirmyn, pirmyn, greičiau, greičiau, greičiau, ir tikrai matėsi, kad ta euforija į gera nenuves“, – dėstė G.Nausėda.
Įgėlė tuometiniam finansų ministrui
G.Nausėda įgėlė ir tuometiniam socialdemokratų finansų ministrui Rimantui Šadžiui, priminęs, kad 2008-aisiais jį vadino „didžiausiu Nemuno šalies optimistu“, taip pat ir tuometiniam premjerui Gediminui Kirkilui, kuris gresiančių problemų nesureikšmino.
„Įsivaizduojate, tai buvo 2008 m. vidurys, kovo mėnuo, o mūsų valdžios atstovai dar kalba apie kažkokį galimą fiskalinį perteklių 2009 metais“, – stebėjosi G.Nausėda.
Jis teigė, kad Švedijoje nuosmukis tuomet buvo gerokai mažesnis nei Baltijos šalyse, ir neigė mitą, esą Lietuvos bankai lėšas atitraukė „gaisrui Švedijoje gesinti“. Jis aiškino, kad būtent Lietuvoje bankams patyrus didelius nuostolius buvo „pravalgytas“ kapitalas, ir bankai, norėdami nepažeisti reikalavimų, turėjo riboti paskolų išdavimą. Nuostolius, anot jo, bankai atidirbo per 5 metus.
„Bet tai nereiškia, kad tuo metu bankas neturi likvidžių lėšų tiek atsiskaityti su indėlininkais, tiek ir išduoti naujų paskolų. Kapitalo pakankamumas smuko tiek, kad norint nepažeisti Lietuvos banko reikalavimo, reikėjo riboti paskolų išdavimą“, – sako G.Nausėda.
Jis taip pat pasigedo ir Lietuvos banko kaip greičio reguliuotojo vaidmens prieš krizę.
„Tuo metu vyko laukinių arklių lenktynės, visi lenktyniavo. Arba „Formulės 1“ lenktynės, kur laimi greičiausias. Ir turbūt visos motyvavimo sistemos buvo pastatytos, kad nuo apatinių grandžių vadybininkai buvo motyvuojami už finansinių paslaugų plano įvykdymą. Buvo labai sunku sustabdyti šitą vežimą, nes paprasčiausiai konkurentas nusineš tavo rinkos dalį ir viskas“, – teigė G.Nausėda ir tikino, kad greičio ribojimo taisykles galėjo nustatyti Lietuvos bankas.
Reikėtų 4 milijardų eurų
Po liudijimo Seimo komitete G.Nausėda kartu su komiteto nariu Kęstučiu Glavecku išskubėjo į spaudos konferenciją pavadinimu „Finansų krizės priežastys: ar Lietuva išmoko pamoką?“. Liberalų frakcijos narys, ekonomistas K.Glaveckas mano, kad „jei ir kils krizė, tai ji bus nuosmukio forma, o 2008 m. scenarijus nepasikartos“.
Pasak jo, galimas nuosmukis, jei jo neišvengsime, nebus dramatiškas. Tiesa, biudžeto pajamoms tai gali padaryti poveikį.
Kandidatas į prezidentus G.Nausėda mano, kad krizės pasekmės ateitų į finansų sektorių. Ekonomisto duomenimis, jei kiltų panašaus masto iššūkis kaip 2009 metais, kai BVP krito 22 proc., tai dabar reikėtų 4 milijardų eurų. Kodėl tiek? Nes įsipareigojimai šiandien kur kas didesni nei prieš 10 metų.
Tiesa, G.Nausėda iš dalies pagyrė valdžią, kad galimam nuosmukiui ruošiamasi, einama teisingu keliu.
„Šiandien, jei ir einame teisinga linkme, tai einame per lėtu žingsniu“, – sakė kandidatas į prezidentus ir pridūrė, kad rezervas kaupiamas nepakankamai greitai.
Liudijo jau daug žinomų ekonomistų
Prieš savaitę krizės priežasčių tyrime liudijo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, jis vertino, kad Lietuva krizės metu „ne krito į duobę, o iškrito iš medžio“. Tyrime dar anksčiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas vertino, kad ne bankai sukėlė praėjusią krizę, tačiau jie ją pagilino.
Seimo komitete dėl krizės priežasčių jau apklausti buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, ekonomistė Margarita Starkevičiūtė, buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius bei kiti ministerijos bei Lietuvos banko pareigūnai.
