„Mes manome, kad sanglaudos fondų mažinimas tokiu procentu, kokiu yra dabar, yra nepriimtinas“, – Briuselyje sakė prezidentas.
2021–2027 metų ES biudžete sanglaudos parama Lietuvai gali mažėti maždaug ketvirtadaliu, nes Lietuvos ekonomikos rodikliai priartėjo prie bendrijos vidurkio.
Šį nuosmukį gali šiek tiek sumažinti kompensacija dėl emigracijos sukeltų nuostolių – G.Nausėdos teigimu, Lietuvai ji siektų beveik 200 mln. eurų.
G.Nausėda šią išlygą pavadino „tam tikru tarpiniu rezultatu“, bet pridūrė, kad „tai yra pernelyg menkas įvertinimas to, kas atsitiko per pastarąjį dešimtmetį, kada Lietuva prarado šiek tiek daugiau kaip 10 proc. savo gyventojų“.
Prezidento teigimu, drastiškas lėšų mažėjimas gali trukdyti Lietuvai pasivyti labiau išsivysčiusias Vakarų Europos šalis.
„Manau, kad sanglaudos ir kitos tradicinės politikos lieka labai svarbios Rytų Europos valstybėms, nes be jų mes negalime tikėtis toliau pratęsti tokios įspūdingos savo sėkmės konverguodami į ES vidurkį“, – teigė G.Nausėda.
„Čia Lietuva buvo viena iš daugiausia pasiekusių valstybių. Tai kodėl neskirti pinigų ten, kur jie yra labai prasmingai ir efektyviai panaudojami?“ – kalbėjo šalies vadovas.
Prezidento teigimu, drastiškas lėšų mažėjimas gali trukdyti Lietuvai pasivyti labiau išsivysčiusias Vakarų Europos šalis.
Sanglaudos politika vykdoma skiriant ES fondų lėšas šalims, kurių bendrasis vidaus produktas yra mažesnis nei ES vidurkis, siekiant sumažinti jų atsilikimą nuo turtingesnių regionų.
G.Nausėda taip pat žadėjo kovoti, kad šalies ūkininkams sparčiau augtų tiesioginės išmokos.
Baltijos šalių ūkininkai šiuo metu gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES – jos siekia apie 170 eurų už hektarą, tuo metu ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.
Pagal šiemet pateiktus Europos Komisijos pasiūlymus, Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos pamažu augtų nuo 2022 metų, kol 2027 metais pasiektų 78 proc. ES vidurkio.
G.Nausėda penktadienį pareiškė sieksiantis, kad jau kitąmet išmokos būtų pakeltos iki 196 eurų.
196 eurų tikslas buvo numatytas prieš septynerius metus suderėtame biudžete. Briuselio pareigūnai teigia, kad jis nepasiektas, smarkiai išaugus dirbamos žemės plotams.
„Pažadai, kurie buvo pateikti mūsų ūkininkams dar 2013 metais, turi būti vykdomi, ir dėl tos priežasties mes sieksime, kad jau nuo kitų metų tiesioginių išmokų suma vienam hektarui sudarytų 196 eurus“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovo pasisakymo garso įrašą išplatino prezidento spaudos tarnyba. Dėl koronaviruso rizikos žurnalistų dalyvavimas viršūnių susitikime yra apribotas.
ES lyderiai taip pat tarsis dėl Europos Komisijos pasiūlymo rinkose pasiskolinti 750 mlrd. eurų, kad šiomis lėšomis būtų galima padėti nuo pandemijos nukentėjusioms šalims, visų pirma Italijai ir Ispanijai.
Gegužės pabaigoje Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius pranešė, kad iš naujojo fondo Lietuvai siūloma 6,3 mlrd. eurų. Iš jų 3,9 mrd. eurų sudaro subsidijos, o 2,4 mlrd. eurų – galimos paskolos. Tačiau peržiūrėjus skaičiavimo formules ir atnaujinus ekonomines prognozes ši suma po derybų gali pasikeisti.
ES viršūnių susitikime turbūt daugiausia bus diskutuojama apie paskolų ir subsidijų santykį bei taisykles, kaip lėšos turėtų būti skirstomos.
G.Nausėda pripažino, kad sutarimo šį savaitgalį gali ir nepavykti pasiekti.
„Manau, kad jeigu ir nepriimsime visų sprendimų ir nesudėsime visų taškų ant i, tai vis dėlto bus didelis žingsnis į priekį suartinant pozicijas, geriau suprantant vienas kitą“, – teigė jis.
