„Mano požiūriu, reikėtų turėti visas opcijas ant stalo, nes to, ką dabar skiriame gynybai, aiškiai nepakanka, Europos gynybos pramonės strategija yra geras dokumentas, bet ji neišsprendžia finansinių problemų“, – žurnalistams Briuselyje penktadienį teigė G.Nausėda.
„Kas iš to, kad turime priemonę, bet nežinome, kaip prieiti prie finansų. Be prieigos prie finansų ji tiesiog neegzistuos, nefunkcionuos, tuo tikslu mes ir kreipėmės kartus su dar 13 vadovų dėl Europos Investicijų Banko mandato išplėtimo ir dėl kitų finansinių instrumentų“, – pridūrė jis.
EK parengta Europos gynybos pramonės strategija siekiama ilgainiui paskatinti Europos ginkluotės gamintojus daugiau investuoti, didinti gamybos lankstumą ir pirmą kartą kolektyviai kataloguoti turimą produkciją.
Tačiau žemynui, kuris po Sovietų Sąjungos žlugimo dešimtmečius mažino investicijas į gynybą, kyla problemų dėl šios plataus užmojo iniciatyvos finansavimo.
Prezidentas sakė besitikintis, kad Europos Komisija, atsižvelgdama į visą nuomonių įvairovę, pasiūlymus pateiks ir nebūtinai fokusuojantis vien tik į gynybos fondus arba skolinimąsi.
„Gali būti ir daugiau pasiūlymų. Palūkėkime ir turėsime juos“, – sakė prezidentas.
G.Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais šią savaitę kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir EIB pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektorių.
Valstybių vadovai pabrėžė, kad Rusijos karas Ukrainoje ir gerokai pasikeitusi saugumo aplinka Europoje nurodo poreikį stiprinti ES pramonės pajėgumus saugumo ir gynybos srityje. Laiške taip pat nurodomas poreikis šalinti privačiajam sektoriui kylančias kliūtis investuoti į gynybos pramonės projektus, tobulinti viešųjų pirkimų procedūras.
Jį be G.Nausėdos pasirašė Suomijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Nyderlandų, Lenkijos, Rumunijos, Švedijos vadovai.
