„Pirmiausia tai duoda, nors gal kai kam tai atrodo netikėta, – didesnį žmonių norą dalyvauti pensijų reformoje. Įsivaizduokite apsisprendimą žmogaus, kuris žino, kad į pensijų sistemą pateks kaip baudžiauninkas ir neturės galimybės iki pensijos pradžios nieko padaryti, ir padėtį žmogaus, kuris žinos, kad ekstremaliu atveju vieną kartą per gyvenimą išimti ne visus, o dalį savo pinigų“, – žurnalistams antradienį Varėnos rajono Mantotų kaime sakė G.Nausėda.
Prezidentūra rudenį Seimui ketina siūlyti įteisinti galimybę vieną kartą išsiimti iki ketvirtadalio sukauptų lėšų.
„Natūralu, turėdamas tokias garantijas jis jausis saugiau ir turbūt jo noras dalyvauti sistemoje bus didesnis“, – pridūrė jis.
Prezidentas atmetė galimybę, kad tokiu atveju vienu metu būtų paimtos didžiulės pinigų sumos, pavyzdžiui, milijardas eurų.
„Juk kalbame apie racionaliai mąstančius žmones, kurie susiklosčius nepaprastoms aplinkybėms, kuomet reikia labai pinigų vieniems ar kitiems poreikiams, jie gali pasinaudoti šita opcija, bet tai nereiškia, kad visi puls urmu daryti tą patį, net ir tie, kuriems tokio poreikio nėra. Juk žmonės yra protingi, tai priimkime įstatymus vadovaudamasi šita prielaida, kad mūsų žmonės yra protingi ir dažnai protingesni nei politikai“, – teigė G.Nausėda.
Antros pakopos pensijų sistemoje Lietuvoje dalyvauja apie 1,4 mln. dirbančių žmonių. „Sodros“ duomenimis, iš automatiškai šiemet į fondus įtrauktų beveik 68 tūkst. gyventojų dalyvauti pensijų kaupime atsisakė 41,5 tūkst.
