Mobilumo paketui iš viso priešinosi devynios periferijoje esančios ES valstybės, bet trečiadienį jam buvo pritarta Europos Parlamente. Šis paketas patvirtintas su gruodį sutartais kompromisais.
„Tenka konstatuoti, kad didžiųjų valstybių interesai nusvėrė ir nelygioje konkurencinėje kovoje atsiduria periferijoje esančios valstybės“, – per metinę spaudos konferenciją sakė šalies vadovas.
Atnaujintomis vairuotojų komandiravimo, jų poilsio laiko bei rinkos prieigos taisyklėmis siekiama pagerinti vairuotojų darbo sąlygas ir užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai gabenant krovinius ES keliais, teigiama Europos Parlamento pranešime.
Daugiausia diskusijų kelia Mobilumo pakete numatytas įpareigojimas vilkikams kas aštuonias savaites grįžti į įsisteigimo valstybę.
Vakarų europiečiai teigia, kad privalomas vilkikų grąžinimas padės kovoti su fiktyvių krovinių vežimo įmonių registravimu, kai bendrovės, siekdamos sumažinti kaštus, steigiamos vienur, o veiklą vykdo visai kitur.
Lietuvos vežėjai ir Vyriausybė sako, kad Vakarų europiečiai siekia konkurentus išstumti iš rinkos, o vilkikų privalomas grąžinimas padidins taršą keliuose ir taip trukdys kovoti su klimato kaita.
G.Nausėda sakė, kad aštuonių savaičių terminas dėl vilkikų grąžinimo nors ir yra ilgesnis, nei numatyta anksčiau, vis dar nepriimtinas dviem požiūriais.
„Tai visiškai nereikalingas sunkvežimių varinėjimas ES teritorijoje. Antra, tai yra teršiantis gamtą veiksmas ir jis yra niekaip nesuderinamas su ekonomikos žalinimo iniciatyvomis“, – kalbėjo prezidentas.
Premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad naujas taisykles vežėjams Lietuva ketina skųsti ES Teisingumo Teismui.
G.Nausėda teigė tokią idėją palaikantis, be to, prie ieškinio galėtų prisijungti kitos Rytų Europos valstybės.
„Manau, kad Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos valstybės, (...) turi teisę ginti savo interesus iki galo“, – sakė šalies vadovas.
Astravo derybos
Lietuvos, Latvijos ir Estijos derybose dėl prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos G.Nausėda paragino likti kantriais.
„Derybos yra toks procesas, kuris nesibaigia sulig noru ar pasiūlymo pateikimu“, – teigė prezidentas.
Lietuva derybose siekia tokios prekybos metodikos, kuri leistų įgyvendinti įstatymą, draudžiantį komercinei Astravo atominės elektrinės elektrai patekti į šalies rinką.
Užsienio reikalų ir Energetikos ministerijos nesutaria, kokios metodikos reikia, kad tai būtų pasiekta. Galvos skausmą Lietuvoje kelia Latvijos atsisakymas įsipareigoti nepirkti Astravo elektros.
„Davėme įpareigojimus besiderančiam ekonomikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui, kurie nukreipti į tai, kad Lietuvos pozicija turi būti tvirtesnė, o Baltijos šalių sutarimas minėtų klausimu būtų pasiektas“, – kalbėjo G.Nausėda.
Anot prezidento, pasiekti susitarimą su Latvija ir Estija reikalinga, norint nepakenti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa procesui.
Baltarusija žada, kad Astravo atominė jėgainė bus paleista rugpjūtį. Nuo tada Lietuva turėtų nutraukti prekybą baltarusiška elektra.
Žada mokestinius pasiūlymus
Seimui pernai atmetus kai kuriuos mokestinius G.Nausėdos pasiūlymus, prezidentas žada juos teikti dar kartą.
Tarp tų pasiūlymų buvo mokestinių lengvatų naikinimas ūkininkams ar gyventojų pajamų mokesčio suvienodinimas dirbantiems pagal darbo sutartį bei užsiimantiems individualia veikla.
„Manau, kad mes prie jų sugrįšime ir jas (priemones – 15min) svarstysime“, – teigė prezidentas.
Jis taip pat žadėjo teikti pasiūlymus kitų metų valstybės biudžetui. Anot šalies vadovo, siūlymų bus ir išlaidų planavimo srityje, siekiant įgyvendinti gerovės valstybės siekius, ir mokestinėje srityje.
„Neįmanoma pasiekti apčiuopiamų rezultatų, jeigu turi mokesčių sistemos skylių ir jeigu nepuoselėji ambicingesnių tikslų mokesčių surinkimo srityje“, – kalbėjo G.Nausėda.
Pasak jo, radus ekonomikos atsigavimo po koronaviruso pandemijos ženklų antrajame šių metų pusmetyje, 2021-ųjų biudžeto išlaidos turės būti planuojamos pagal pajamas. Tai reiškia, jog valstybė, G.Nausėdos teigimu, nebeturėtų naudoti „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervų ir taip smarkiai nebesiskolinti.
Naujas veto
G.Nausėda taip pat pranešė, kad ketvirtadienį vetuos Seimo priimtą įstatymą, didinantį valstybės tarnautojų skaičių valstybės ir savivaldybių įmonių valdybose.
Anot prezidento, numatyta įstatymo įsigaliojimo data lapkričio 1 dieną rodo „pernelyg tiesioginę sąsają su rinkimais“, nes valdybas planuojama būtų keisti „sulig kadencijos pabaiga“.
Pasak G.Nausėdos, tai reikštų įmonių valdybų politizavimą.
Valdantieji siekia didesnės tarnautojų įtakos valstybės ir savivaldybių įmonių valdybose, nes, anot jų, dabar įmonės kartais valdomos neatsižvelgiant į valstybės interesus.