„Centralizuotai spręsti šį klausimą ir nustatyti, kokie žmonės, kokios visuomenės grupės galėtų naudotis išimtimis, lengvatomis, kad neatsitiktų taip, kad socialines pašalpas mokėsime vien tik tam, kad susimokėtų nekilnojamojo turto mokestį. Nemanau, kad tai labai prasmingas veiksmas“, – pirmadienį žurnalistams Krekenavoje sakė G.Nausėda.
„Dabar turėsime 60 socialiai orientuotų politikų – vienos savivaldybės, kurioms reikia daugiau lėšų, bus labiau restriktyvios šituo požiūriu“, – pridūrė G.Nausėda.
Prezidento manymu, naujas mokestis turėtų būti socialiai teisingas, kad daugiau turto turintys gyventojai mokėtų daugiau.
„Jis turi būti teisingas, proporcingas ir nebausti tų žmonių, kuriems gyventi yra ir taip ganėtinai sunku. Pati mokesčio koncepcija yra, sakyčiau, ganėtinai fragmentuota, išskaidyta ir atiduota į savivaldybių rankas daugybė kompetencijų ir gali atsitikti taip, kad žmogus, turintis to turto įvairiose savivaldybėse proporcingai procentiškai mokės mažesnį mokestį negu tas, kuris, sakykime, turi to turto mažiau“, – sakė G.Nausėda.
Šalies vadovo manymu, mokestis galėjo būti pristatytas kaip mokesčio reformos dalis, o ne kaip atskiras mokestis.
„Yra dalykų, kurie diskutuotini, jeigu atsiriboti nuo tų dalykų, kuriuos jau esu sakęs, gaila, kad vienas iš mokesčių atsiduria ant svarstymų stalo, o visa mokesčių reforma, kuriai skyrėme tiek daug laiko, tiek daug žmonių dalyvavo reformos darbo grupėje, paliekama tiesiog už borto. Nemanau, kad tai teisingas požiūris“, – kalbėjo prezidentas.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat mano, kad NT mokestis turėtų būti administruojamas centrinės valdžios taip apribojant savivaldybių galimybes numatyti išimtis ar piktnaudžiauti.
Finansų ministerija siūlo, kad pagrindiniai NT mokesčio tarifai būtų susieti su savivaldybės NT vertės mediana. Jos skaičiavimais, jeigu savivaldybės nustatytų minimalius tarifus tiek pirmam, tiek antram būstui, per metus būtų surinkta apie 25 mln. eurų NT mokesčio, o jei antram būstui būtų nustatytas maksimalus tarifas – apie 100 mln. eurų.
Pagal ministerijos pasiūlytą naują NT mokesčio modelį būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma. Tačiau tokį modelį kritikuoja Lietuvos bankas – jis siūlo modelį tobulinti ir progresyviai apmokestinti bendrą gyventojo NT verčių sumą.
Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų, pirmą kartą mokestį tektų mokėti 2025 metais.