„Nors tai bus vienas svarbiausių klausimų pradėjusiame dirbti naujajame Seime, partijos savo rinkimų programose stengiasi apeiti klausimą dėl darbo santykių liberalizavimo. Tik liberalai ir „darbiečiai“ trumpai užsimena apie savo požiūrį į šią problemą. Tai turbūt nenuostabu, nes artėjant rinkimams, kai reikia patraukti į savo pusę rinkėjus, partijos stengiasi apeiti aštrius kampus, žadėti tik malonius ausiai ir akiai dalykus. Matyt, manoma, kad tokių rinkėjų, kurie norėtų konkretumo darbo santykių liberalizavimo klausimais, nėra daug“, – sako G.Nausėda.
Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė mano, kad partijos tiesiog bijo rinkėjams pademonstruoti savo pozicijas Darbo kodekso klausimu. Be to, pasak jos, pačiose partijose yra akivaizdus skilimas darbo santykių reguliavimo klausimais, todėl šios temos vengiama.
BNS primena, kad liepos pradžioje prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo naują Darbo kodeksą , sakydama, kad jis nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir įteisina darbdavių dominavimą. Šalies vadovė pasiūlė Seimui atsisakyti vadinamųjų nulio valandų darbo sutarčių, griežčiau riboti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui ir numatyti didesnes išeitines kompensacijas.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pirmadienį teigė, kad rugsėjo 10 dieną į paskutinę šios kadencijos sesiją susirenkantis Seimas darbą pradės apsispręsdamas dėl prezidentės vetuotų įstatymų, svarbiausias jų – naujasis Darbo kodeksas.
Premjeras Algirdas Butkevičius praėjusį penktadienį perspėjo, kad nepriėmus naujojo Darbo kodekso, Lietuvai gali kilti kliūčių įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Pasak premjero, jeigu kodeksas nebus priimtas, Seimui teks atšaukti su juo susijusius kai kuriuos kitus socialinio modelio įstatymus, nes jie neveiks.
