„Čia (Raseinių rajone – BNS), ko gero, dar aštriau nei kitose savivaldybėse iškyla kelių ir ypatingai tiltų būklės klausimas. Šiuo požiūriu aš galiu atkreipti dėmesį, kad mes ketiname pateikti įstatymų paketą dar pavasario sesijoje, kuris numato didesnes savivaldybių atsakomybes, bet, kita vertus, ir didesnį savivaldybių krepšelį“, – žurnalistams ketvirtadienį Raseiniuose sakė G. Nausėda.
Vis dėlto, jo teigimu, pagrindinė šalies kelių problema išlieka per mažas jų finansavimas.
„Visi šitie pokyčiai veikiausiai revoliucijos gerąja to žodžio prasme nepadarys. Galbūt šiek tiek suteiks daugiau galių savivaldybėms, bet šiuo metu fundamentinė Lietuvos problema yra nepakankamas kelių finansavimas“, – sakė G. Nausėda.
„Kol mes nepasieksime proveržio planuodami savo biudžetus, tol, matyt, esminių teigiamų pokyčius tikėtis yra sunku“, – kalbėjo prezidentas.
Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius (Jarekas Neverovičius) pernai lapkritį teigė, jog siekiant gerinti šalies kelių būklę Prezidentūra siūlys perskirstyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas daugiau jų skiriant savivaldybėms, taip pat suteikti daugiau laisvės skolintis Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD).
Anot jo, savivaldybėms vietoj dabar skiriamų 33 proc. galėtų būti skiriama iki 50 proc. programos lėšų.
Pagal dabartinį KPPP finansavimo įstatymą iš programos skiriamo finansavimo 67 proc. tenka valstybinės reikšmės, 33 proc. – vietiniams keliams. Keliams 2024 metais numatoma skirti 872 mln. eurų.
